Kita vertus, po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ESBO atstovas pasidžiaugė Švietimo ir mokslo ministerijos atvirumu įgyvendinant šį įstatymą, ir sakė tikįs, kad išeitis bus rasta.
„Manau, esama tam tikrų neaiškumų, susijusių su Švietimo įstatymu, kadangi jis buvo neseniai priimtas, bet per pokalbius su švietimo ministru, ministerijoje yra atvirumas dėl šio įstatymo įgyvendinimo“, – žurnalistams sakė K.Vollebaekas.
„Esu tikras, kad galima rasti būdą, kaip suderinti tiek Vyriausybės norą turėti naują švietimo įstatymą, tiek šiuo atveju lenkų mažumos susirūpinimą“, – teigė jis.
Tačiau, jis tiesiai neatsakė į klausimą, ar be lenkų nusiskundimų dėl Švietimo įstatymo sulaukė ir iš kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų.
ESBO komisaras pabrėžė, kad negali atskleisti Vyriausybei pateiktų rekomendacijų, kurios buvo parengtos po jo vizito į Lietuvą 2011 metų lapkritį. Tačiau K.Vollebaekas pažymėjo, kad yra patenkintas, kaip Lietuvos valdžia į jas reaguoja.
„Aš patenkintas, kad Vyriausybė, atrodo, rimtai žiūri į mano rekomendacijas, jie sakė man, kad jas vertina, dirba ties jomis ir pateiks atsakymą kai aš čia atvyksiu vėliau“, – pasakojo norvegų diplomatas.
Kitas jo vizitas į Lietuvą numatytas kovo pabaigoje.
K.Vollebaekas taip pat minėjo, kad vizito metu įvykę susitikimai su lenkų bendruomene buvo konstruktyvūs.
„Aš jaučiau, kad nėra jokių abejonių, kad lenkų bendruomenės atstovai didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, jie nori būti Lietuvos dalimi, tačiau yra susirūpinę, ypač kai kalbama apie Švietimo įstatymą, kad šis įstatymas neturėtų būti taikomas skubotai, nes gali atimti iš jų vaikų galimybę gauti geriausią įmanomą išsilavinimą, ir padarantį juos gerais Lietuvos piliečiais, ir leidžiant išsaugoti jų lenkiškas šaknis, kalbą ir tradicijas“, – kalbėjo ESBO atstovas.
Anot jo, santykiai tarp tautinių bendruomenių yra dinamiški visoje Europoje ir jų negalima kartą ir visiems laikams išspręsti vienu sprendimu. K.Vollebaeko teigimu, jo misiją didele dalimi sudaro konflikto prevencija, o Lietuvoje buvo kilusių tam tikrų įtampų.
„Mano mandatas reiškia, kad mes turime veikti anksti. Mes turime imtis ankstyvo įspėjimo ir ankstyvų veiksmų. Mes dažnai sprendžiame klausimus, kurie nepatenka į antraštes. (...) Aš manau, kad pasaulyje yra labiau degančių problemų nei tos, kurias turite jūs. Bet kadangi jūs turite bendruomenių, kurios jaučia, jog jų poreikiai nėra tenkinami, tai gali privesti prie konflikto ir turėti platesnes pasekmes. Todėl, aš manau, yra svarbu spręsti klausimus ankstyvoje stadijoje“, – aiškino diplomatas.
K.Vollebaekas pažymėjo, kad susitikime su D.Grybauskaite kėlė klausimą dėl tautinių mažumų įstatymo, kuris Lietuvoje galiojo iki 2010 metų.
„Mes manome, kad daugelyje šalių mažumos ir visuomenė apskritai gali turėti naudos iš visapusiško įstatymo, tokio kaip tautinių mažumų įstatymas, nes jis suteikia erdvę, kurioje galima spręsti daugelį klausimų“, – aiškino ESBO komisaras.
Jo teigimu, probleminiai Lietuvai klausimai tautinių mažumų srityje apima pernai vasarą priimtą Švietimo įstatymą, pavardžių ir vietovardžių rašymą. Juos nuolat kelia vietos lenkų bendruomenės atstovai ir politikai. Šie klausimai tapo viena iš priežasčių, dėl kurių pastaraisiais metais atšalo oficialiojo Vilniaus ir Varšuvos santykiai.
