Vienu iš pirmųjų tikslų įvardijamas siekis atnaujinti formalias derybas dėl nepriklausomybę paskelbusios Padnestrės, kurią tarptautinė bendrija laiko Moldovos dalimi.
„Sieksime aktyvesnio šios organizacijos vaidmens Pietų Kaukaze, ypač Gruzijoje, turiu minty Ženevos procesą. Taip pat sieksime aktyvesnio reikalų pajudėjimo užšaldytuose konfliktuose Padnestrėje, Kalnų Karabache“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Specialiu atstovu užsitęsusių konfliktų klausimais paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis sakė, kad bus siekiama atnaujinti derybas formatu 5+2, kuriose dalyvauja Moldova, Padnestrė, Rusija, Ukraina, ESBO ir kaip stebėtojos – Europos Sąjunga ir JAV.
„Šiuo metu diskusijos yra neformalios, mūsų artimiausias tikslas yra jas atnaujinti, padaryti jas formalias“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G.Čekuolis.
Anot diplomato, atnaujinus derybas galbūt „kažką pavyks pasižiūrėti ir statuso klausimu, nes visi, įskaitant Rusiją, sutaria, kad Moldova turi likti viena valstybė su kažkokia autonomija Padnestrės sričiai“.
Diplomato teigimu, situacija Moldovoje „auga į pakankamai pavojingą“.
„Atsiranda per 18 metų nauja karta, kuri pripratusi gyventi susidariusio konflikto sąlygomis, tai įneša papildomus sunkumus, kada žmonės neprisimena ir nežino, kas buvo prieš 18 metų“, – kalbėjo diplomatas.
Pasak G.Čekuolio, siekiant pažangos dėl situacijos Gruzijos separatistinėse Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose, pagrindinis tikslas bus sukurti stabilią aplinką pokalbiams. Ieškant išeičių dėl Kalnų Karabacho, kuris lieka įtampos židiniu tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, į regioną planuojami Lietuvos vadovų vizitai, teigė diplomatas.
Sausio 1–ąją metus trunkantį pirmininkavimą perėmusi Lietuva tarp prioritetų taip pat įvardijo kovą su transnacionalinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip narkotikų prekyba, energetinį saugumą, siekiant sutarimo dėl visoms organizacijos narėms bendrų principų, spaudos laisvę ir žurnalistų saugumą bei tolerancijos skatinimą.
