„Pranešame, kad pagal Jūsų pateiktą prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo už servitutą žemės sklypui apskaičiuota kompensacijos suma 5,5 Eur. Kompensaciją išmokėsime iki 2022-06-23 į Jūsų prašyme nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Tikimės, kad pateikta informacija Jums buvo naudinga. Jūsų ESO“, – tokio atsakymo į kreipimąsi dėl kompensacijos balandžio viduryje sulaukė tauragiškis Martynas (vardas pakeistas).
15min žurnalistei jis šią istoriją papasakojo kaip kokį pokštą.
„Galvojau, suklydo padėdami kablelį – gal 55 eurai. Popierių spausdinimui daugiau išleidau“, – absurdiška situacija stebėjosi žemės sklypo savininkas.
Elektros įrenginiai nepriklauso ESO
1,81 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypą Tauragės rajone, prie upės Jūros, Martynas su šeima įsigijo 2008 metais. Vertė jo – nedidelė, siekia gal kokius 3000 eurų.
Kadangi galioja vandens telkinių, kelių ir elektros linijų apsaugos juostos ir zonos, naudojamos žemės, kaip teigia Martynas, praktiškai nelieka. Sklypo vertę gerokai „numušanti“ elektros linijų apsaugos zona užima 0,19 ha teritorijos.
Martynas tikina, jei būtų žinojęs, jog vargsta dėl kelių eurų, tikrai nebūtų to daręs. Tokios kompensacijos, pasak jo, tik kelia juoką.
Tiesa, po to, kai 15min ėmėsi aiškintis šią istoriją, Martynas sulaukė kito netikėto ESO laiško. Juo informuota, kad žemės sklype stovintys elektros stulpai vis dėlto priklauso „Litgrid“, tad prašymas dėl kompensacijos buvo persiųstas šiai įmonei.
„Papildomai pranešame, kad nagrinėdami Jūsų prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo už servitutą nustatėme, jog Jūsų žemės sklype esantys elektros įrenginiai priklauso perdavimo sistemos operatoriui LITGRID AB. Jūsų prašymas nagrinėjimui yra perduotas LITGRID“, – nukreipė ESO.
Moka tik dalį servituto
Kaip 15min paaiškino Paulius Kalmantas, ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas, kompensacijos už žemės sklypuose esantį įstatyminį elektros servitutą, t. y. elektros tinklus, įrengtus iki 2004 m. liepos 9 d., mokamos nuo 2018 m. liepos 25 d., kai buvo patvirtinta maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika.
Vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypų savininkai, valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniai ar kito nekilnojamojo daikto savininkai, kito valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto patikėtiniai.
Vienkartinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, apskaičiuojama pagal tam tikrą formulę, kurios detalus paaiškinimas pateiktas metodikoje.
Kaip teigė P.Kalmantas, galutinė suma priklauso nuo servituto ploto, sklypo vertės ir pritaikyto koeficiento.
Minimali kompensacijos suma siekia 0,01 euro, maksimali – 17 486,69 euro.
„Didžiausią įtaką kompensacijos dydžiui daro žemės sklypo vertė. Vadovaujantis teisės aktais, kompensacija yra apskaičiuota pagal galiojančią metodiką. Šiuo konkrečiu atveju būtina atkreipti dėmesį, kad minėtame sklype didžiąją dalį sudaro elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ tinklai, todėl bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) moka tik dalį servituto, o bendra kompensacijos suma už žemės sklypą yra didesnė“, – paaiškino P.Kalmantas.
Taigi Martyno žemėje yra daugiau „Litgrid“ atramų, tad bendra kompensacijos suma turėtų būti didesnė, jei bus kreiptasi dėl visų tinklų.
Kompensacija, pasak P.Kalmanto, yra vienkartinė, todėl jeigu ji buvo išmokėta ankstesniam sklypo savininkui, naujam savininkui nėra mokama.
Prašymų skaičius menksta
Prašymas kompensacijai, pagal galiojančią tvarką, turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų, kompensacijos pervedamos per tris mėnesius nuo jų apskaičiavimo.
2018 metais ESO sulaukė 30 755 kompensacijų prašymų, 2019 – 8516, 2020 – 3526, pernai – vos 1766, o šiemet – tik 484.
Minimali kompensacijos suma siekia 0,01 euro, maksimali – 17 486,69 euro, vidutinė – 73 eurus.
O ar yra galimybė iškelti elektros oro linijų atramas už sklypo ribų ir kiek tai kainuoja?
„ESO atlieka tinklų iškėlimą kliento prašymu. Tokiu atveju, jei elektros oro linijos yra senesnės kaip 20 metų, klientas turi padengti tik 50 proc. perkėlimo darbų kaštų, visais kitais atvejais klientas turi padengti visus iškėlimo darbų kaštus. Sužinoti iškėlimo darbų kainą galima tik parengus iškėlimo projektą“, – patikino ESO atstovas.
