„Situacija labai nemaloni. Atėjome daryti verslo, o tapome tarsi pilkoje zonoje, už įstatymo ribų veikiantys nusikaltėliai. Akreditavimo tarnybos komentarai verčia taip jaustis. Bet kadangi mes esame jaunas verslas ir jauni žmonės – tikime valstybinėmis institucijomis“, – sako medicinos klinikos „Medihub“ vienas iš įkūrėjų Mantas Jasiukaitis.
M.Jasiukaičio teigimu, dauguma Lietuvos klinikų buriasi į asociaciją ir kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją bei Akreditavimo tarnybą. Verslininkai kalba ir apie jau patiriamą reputacinę žalą.
Tuo tarpu „Vitkus Clinic“ vadovė Vita Vitkutė-Degutienė – kitos nuomonės. „Džiaugiuosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsklaidė visas iki tol egzistavusias abejones ir sudėjo visus taškus ant „i“, kalbant apie grožio injekcijas. Nuo šiol tik gydytojai dermatovenerologai ir plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai gali atlikti šias procedūras. Neužtenka turėti gydytojo licencijos“, – teigė V.Degutienė.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistė Veronika Bobrovskaja sako, kad viešojoje erdvėje vis dar trūksta informacijos apie galimas vadinamųjų grožio injekcijų komplikacijas ar nepageidaujamus įvykius.
Situaciją pakeitė teismo išaiškinimas
Daug metų Lietuvoje veikiančiose grožio klinikose botulino ar hialurono injekcijas atlikdavo slaugytojos arba įvairių sričių gydytojai. Tačiau situacija pasikeitė po to, kai savo vertinimą pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutine ir neskundžiama nutartimi.
Istorijos pradžia – baudžiamoji byla, kai po žemesnės instancijos teismo sprendimo į LAT su kasaciniu skundu kreipėsi nuteista kosmetologė. Jai teismas skyrė 9 tūkst. eurų baudą dėl to, kad ji vertėsi profesine – gydytojo dermatovenerologo profesinei kvalifikacijai priskirta – veikla, nebūdama gydytoja dermatovenerologė, neturėdama licencijos ir ne sveikatos priežiūros įstaigoje, t.y. neteisėtai.