Kalbėdamas Tartu mieste vykusioje konferencijoje dėl padėties Irake, H.Tiido sakė, kad tuometis JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas pateikė argumentus, kodėl tokia operacija yra reikalinga.
„Amerikiečiai susisiekė su mumis, mėgindami išsiaiškinti, ar įmanomas mūsų palaikymas. Po to pasirodė vadinamasis Vilniaus laiškas, kuriame buvo reiškiama Albanijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Rumunijos ir Slovakijos palaikymas karinei operacijai“, – aiškino diplomatas.
„Šis laiškas buvo parengtas Vašingtone. Jame sakoma, kad įrodymai, pateikti Colino Powello, yra įtikinami. Aš su tuo nesutikau ir pasiūliau pateikti papildomų įrodymų. Tačiau galima sakyti, kad tas laiškas jau egzistavo spaudoje“, – pridūrė H.Tiidas.
„Pamoka tokia, kad nereikėtų aklai tikėti, ką sako didelė šalis. Iš tikrųjų dabar žinome, kad Colinas Powellas pateikė neteisingus duomenis“, – pažymėjo jis.
H.Tiido priminė, kad tuo metu Estija ruošėsi stoti į NATO, todėl „greitai pasirinko prie kurios pusės dėtis“. Tačiau jis teigia, kad netgi dabar Estijos vyriausybei duotų tokį patį patarimą, kaip ir prieš dešimt metų – prisidėti prie karo.
„Dalyvaudami Irako (kare), sugebėjome užsitikrinti palaikymą pasaulyje mūsų užsienio politikos ambicijoms“, – sakė diplomatas, kuris buvo Estijos ambasadorius prie NATO, kai prasidėjo karas Irake.
C.Powellas dirbo JAV diplomatijos vadovu iki JAV prezidento George'o W.Busho pirmosios kadencijos pabaigos ir atsistatydino 2004-ųjų gruodį.
