„Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama plėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą, neturi prieštarauti šalies Konstitucijos garantuotai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją“, – sakoma trečiadienį komisijos paskelbtame pareiškime.
Seimo Kultūros komitetas praėjusią savaitę registravo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pasiūlytą pataisų variantą į nacionalinę teisę perkeliant atnaujintą Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą.
Žiniasklaidos ekspertai siūlomas pataisas įvertino kaip grėsmę žodžio laisvei. Jas sukritikavo ir Seimo teisininkai.
LRTK projektas siūlo visuomenės informavimo priemonėse drausti skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.
Žiniasklaidos profesinės etikos laikymąsi prižiūrinti komisija pažymi, kad žurnalistų nerimas, jog platesnis skelbtinos informacijos ribojimas atvers kelią piktnaudžiavimui, siekiant varžyti ar užgniaužti kritiką, yra pagrįstas.
Komisija sako pastebinti tendenciją, jog daugėja valstybės valdžios institucijų, savivaldybių administracijų, politikų ir kitų viešųjų asmenų skundų dėl žiniasklaidos kritinių publikacijų, kuriuose žurnalistams ir redakcijoms prikišama, jog kritika menkina pasitikėjimą institucijomis ir jų veikla, kuria neigiamą politikų įvaizdį.
Anot pareiškimo, kritikos netoleruojančios valdžios institucijos atsisako bendrauti su žurnalistais ar teikti jiems informaciją, įtraukia redakcijas į atsirašinėjimų ir nuolatinio skundimo maratonus.
Komisija pabrėžia, jog demokratijos stiprinimas sietinas su žurnalistų raiškos laisvės apsaugos priemonėmis.
Norai stiprinti pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis neturi virsti žurnalistų persekiojimu.
„Norai stiprinti pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis neturi virsti žurnalistų persekiojimu ir kerštavimu redakcijoms už paviešintas valdymo klaidas, politikų ydas ar nederamą elgesį. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonių pareiga ginti demokratines vertybes taptų neįmanoma“, – teigia komisija.
Anot pareiškimo, visuomenės informavimui taikomų draudimų plėtimas privalo būti griežtai reglamentuojamas, o siūlomi įstatymo plėtiniai – aiškiai, nedviprasmiškai ir vienodai suprantami. Pažymima, jog tokie Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai „neturėtų būti priimami skubos tvarka, nepasitarus su viešosios informacijos rengėjais, žurnalistų organizacijomis, akademine bendruomene ir nesutarus dėl visiems priimtino varianto“.
Kultūros komiteto registruoti draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.