Komisijos narius nustebino, jog toje pačioje darbo grupėje kartu dirbęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) vadovas Valentinas Stundys jokio atlygio negavo.
Seimo nariams kilo klausimų ir dėl to, ar M.Adomėnas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų – jis gavo atlygį iš ministerijos, kurios parlamentinę kontrolę vykdo komitetas, kuriame parlamentaras dirba.
„Ar nematote interesų konflikto, imdamas pinigus iš institucijos, kuriai atliekate parlamentinę kontrolę, kai kuriate strategiją, kurią užsako institucija, pavaldi parlamentine kontrole, kai yra piniginiai santykiai, susieti su ministerija, kurią turit kontroliuot?“ – klausė komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.
M.Adomėnas aiškino, jog darbo grupėje jis dalyvavo kaip mokslininkas, o ne Seimo narys.
Komisijos posėdyje dalyvavęs ŠMM kancleris Dainius Numgaudis tvirtino, jog lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategiją rengė grupė humanitarų, 16 žmonių, o darbo grupės nariams, išskyrus ministerijos tarnautojus, atlygis už darbą išmokėtas įstatymų nustatyta tvarka.
ŠMM atstovas tvirtino, jog autorinį honorarą gavo 11 iš 16 darbo grupės narių, o atlygį jie esą pasiskirstę patys– pagal kiekvieno indelį į strategijos kūrimą. M.Adomėnas už darbą gavo apie 4 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
„Autorinio kūrinio užsakymo sutartis buvo sudaryta su daugeliu grupės narių. Darbo grupės rezultatas atitiko visus mūsų lūkesčius, darbo grupė patys sulygtą pinigų sumą pasiskirstė pagal sulygtą darbą, čia ne ministerija nusprendė, išmokėti, ar ne, bet darbo grupės nariai, priklausomai pagal atliktą darbą, pasiskirstė pinigus“, – sakė D.Numgaudis.
ŠMKK vadovas V.Stundys BNS sakė, jog minėtoje darbo grupėje dalyvavęs „daugiau simboliškai“, tad ir minties apie kokį nors atlygį jam nekilę.
„Kaip komiteto vadovui man tikrai būtų buvę sudėtinga suderinti ir aktyvų darbą toje darbo grupėje, mano indėlis tikrai labai simbolinis, aš buvau tik keliuose grupės susitikimuose, ir tikrai nė neturėjau minties, kad galėčiau pretenduoti į kokį nors atlygį“, – sakė V.Stundys.
Aiškindamiesi situaciją EPK nariai į kitą posėdį nusprendė kviesti švietimo ministrą Gintarą Steponavičių bei V.Stundį.
M.Adomėno veiklą komisija tiria ir kitu aspektu – kodėl jis tapęs Seimo nariu nepasitraukė iš Demokratinės politikos instituto (DPI) prezidento pareigų.
A.Adomėnas tvirtino iškart pasitraukti negalėjęs, nes nebuvo susirinkusi valdyba. Klausiamas, kodėl jos nesušaukęs, parlamentaras tvirtino bandęs, tačiau niekaip nepavykę surinkti kvorumo.
Pats M.Adomėnas neneigia, kad DPI valdyboje veikė ir po išrinkimo į Seimą, tačiau šias pareigas aiškino laikantis visuomeninėmis. Jau eidamas Seimo nario pareigas DPI prezidentu jis sakė buvęs porą mėnesių, o valdyboje veikęs iki 2010 metų balandžio.
Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Etikos sargai M.Adomėno veikla susidomėjo paaiškėjus, kad pernai DPI laimėjo ŠMM skelbtą aukštųjų mokyklų reitingavimo metodikos sukūrimo konkursą. ŠMM buvo numačiusi per dvejus su pusę metų už tai sumokėti 2,5 mln. litų. DPI ir jo pasirinkti partneriai buvo vienintelis konkurso dalyvis.
Konkurso rezultatais buvo susidomėjusi STT, tačiau ikiteisminio tyrimo ši tarnyba nusprendė nepradėti.
