„Teigiama, kad vykdant tarnybines pareigas D.Raulušaičiui galėjo kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Nes šio pareigūno sutuoktinės dėdė, kaip teigiama, yra vienas dienraščio "Lietuvos rytas" grupės vadovų. Todėl žinoma aplinkybė, kad šios grupės didžioji akcininkė yra "Snoras media", galimai sukuria prielaidas interesų konfliktui rastis banko "Snoras" bylą kuruojančiam pareigūnui", – teigiama komisijos pranešime.
Į VTEK dėl generalinio prokuroro pavaduotojo kreipėsi Seimo Antikorupcijos komisija. Ji paprašė ištirti, ar D.Raulušaitis privačius interesus deklaruoja įstatymo nustatyta tvarka.
Tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo vykdžiusi Antikorupcijos komisija padarė prielaidą, kad informaciją apie pareigūnų ketinimus dėl „Snoro“ žiniasklaidai ir banko akcininkams galėjo nutekinti D.Raulušaitis.
Pats generalinio prokuroro pavaduotojas žiniasklaidai yra teigęs nemanantis, jog tai, kad jo žmonos dėdė dirba laikraštyje „Lietuvos rytas“, kuris išspausdino informaciją apie „Snorą“, galėjo sukelti interesų konfliktą.
„Įstatymas nereikalauja deklaruoti tokių tolimų giminaičių. O dėl paties „Lietuvos ryto“, tai mano profesinė veikla niekaip nesusijusi su jokiais veiksmais ir sprendimais dėl „Lietuvos ryto“. Niekada nesu tokių sprendimų daręs. Esu tikras, kad joks interesų konfliktas šiuo atveju nekilo“, – sakė jis.
VTEK pabrėžė, kad valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis įstatymas įpareigoja deklaruoti artimus ir kitus asmenis bei aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.
Įstatymo nuostata, įpareigojanti nusišalinti esant interesų konfliktui, prokurorams nėra taikoma. Jiems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų. Todėl šiuo konkrečiu atveju situacijų, kai kyla interesų konflikto požymiai, teisinį vertinimą būtina sieti su Generalinės prokuratūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Komisija tokių įgaliojimų neturi.
