Neseniai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai – „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis, jo žmona Irena Matijošaitienė, Tomas Bagdonavičius ir Povilas Mačiulis neteisėtai balsavo dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų ir pažeidė viešąjį interesą.
Treji metai be pareigų
Šie trys politikai priklauso 2011 m. savivaldybės rinkimuose debiutavusiam ir sėkmingai pasirodžiusiam judėjimui „Vieningas Kaunas“ (turi 5 vietas Kauno miesto taryboje).
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą pažeidę politikai 3 metus negali būti renkami ar skiriami į vadovaujančius valstybinės tarnybos postus.
Po savivaldybės rinkimų puoselėjęs viltį tapti Kauno meru ir vos juo netapęs „Vieningo Kauno“ vadas V.Matijošaitis turėtų trejiems metams užmiršti tokią svajonę. Tiek pat laiko turėtų lūkuriuoti ir sėkmingai politinę karjerą pradėjęs Povilas Mačiulis. Jis negalėtų būti antrąkart renkamas vicemeru.
Dviprasmiški įstatymai
Beje, trejų metų moratoriumas viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidėjams taikomas tik tuomet, kai pažeidimas nustatytas dar iki užimant valstybinės tarnybos pareigas. Jeigu pažeidimas nustatytas jau einant pareigas, įstatymas nenumato, kad toks asmuo privalo būti pašalintas iš posto.
Įstatymai aiškiai nepasako, ar viešųjų ir privačių interesų dermę pažeidęs asmuo gali būti renkamas Seimo nariu. Įstatyme pabrėžiama, jog trejų metų moratoriumas taikomas valstybės politikams, tokie yra ir Seimo nariai. Beje, pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą valstybės politikais turėtų būti laikomi ir savivaldybių tarybų nariai, nors jie jokio atlyginimo negauna.
„Įstatymo punktai dėl teisės dalyvauti rinkimuose interpretuojami įvairiai. Tikslų atsakymą gali duoti tik Konstitucinis Teismas. Pagaliau, ne VTEK reikalas apibrėžti interesų pažeidimo pasekmes. Mes tik konstatuojame faktą“, – aiškino VTEK sekretoriato vadovas Gediminas Sakalauskas.
Galėjo ir nebalsuoti
VTEK sprendimu, „Vieningo Kauno“ politikai irgi įkliuvo dėl nekilnojamojo turto. VTEK manymu, šių metų gegužę balsuodami už nekilnojamojo turto mokesčio tarifų pakeitimą, jie įsivėlė į interesų konfliktą. Buvo balsuojama už nutarimą, kuris didelį nekilnojamąjį turtą valdančiam V.Matijošaičiui esą gali duoti asmeninės naudos.
Minėtas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad V. ir I.Matijošaičiai valdo akcijų paketus įmonėse, o tarybos nariai T.Bagdonavičius ir P.Mačiulis buvo darbo santykiais susiję su bendrovėmis, kurių akcininku ir valdybos nariu yra V.Matijošaitis.
V.Matijošaitis tokį VTEK nutarimą pavadino absurdišku. „Ką valdau aš ir mano šeimos nariai, esu viešai deklaravęs ir su nekilnojamojo turto mokesčiu esu susijęs tiek pat, kiek bet kuris Lietuvos dirbantis žmogus arba ir kiti tarybos nariai, kurie kaskart priima sprendimus dėl įvairių mokesčių nustatymų“, – aiškino V.Matijošaitis.
Jam pritarė P.Mačiulis, atkreipęs dėmesį, jog Kauno miesto taryba balsavo už projektą didinti mokesčius už nekilnojamąjį turtą Laisvės alėjoje. „Mes balsavome už didesnius, o ne mažesnius mokesčius, tai mums asmeniškai būtų nenaudinga, net jei būtume susiję su nekilnojamuoju turtu“, – stebėjosi buvęs vicemeras.
VTEK patarėjas Artūras Paliušis Kauno politikams turi ką atsakyti: „Jie privalėjo nebalsuoti iš viso. Taip, daug žmonių yra susiję su nekilnojamuoju turtu, bet ne visi jie daro sprendimus kaip viešąjį interesą atstovaujantys asmenys“.
Skundas suklastotas?
VTEK tyrimą pradėjo gavusi bendruomenės „Žaliasis Ąžuolynas“ pirmininkės Audronės Didžgalvienės vardu pasirašytą skundą. Tačiau moteris išsižadėjo parašo teigdama, jog jis suklastotas.
„Policija nustatė, jog dokumentas suklastotas. Mes žinome, kas jį iš tiesų parašė, bet kol kas viešai neskelbsime“, – žurnalistui tvirtino A.Didžgalvienė.
VTEK vis tiek tyrė skundą kaip anoniminį ir pripažino, jog Kauno politikai viešųjų ir privačių interesų įstatymą pažeidė.
Iš posto neišvertė
Kaune dar nebuvo precedento, kaip reikėtų vykdyti VTEK nutarimą. VTEK 2007 m. nustatė, jog Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus laikais buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Jis kaltintas tuo, kad priėmė sprendimus, susijusius su Fredos kvartalo plėtra, nes ten turėjo nekilnojamojo turto.
Tačiau administracijos direktoriaus pareigas A.Keserauskas ėjo ir A.Kupčinskui pirmąkart tapus meru. Tiesa, po pusės metų jis buvo atleistas, tačiau dėl kitų priežasčių, nesusijusių su viešųjų ir privačių interesų konfliktu. O vėliau jis patraukė ieškoti darbo į Vilnių.
