Ketverius metus specialistų rengtame Zervynų kaimo apsaugos specialiajame plane užtikrinamas autentiškos šio kaimo gyvenvietės bei jos teritorijos išsaugojimas ir įteisinami tam tikri paveldosaugos reikalavimai, kad senieji pastatai nebūtų savavališkai griaunami, remontuojami ar rekonstruojami pažeidžiant vertingąsias istorines savybes, pranešė Kultūros paveldo departamentas.
Tai kol kas vienintelis specialusis planas, skirtas etnografiniam kaimui išsaugoti. Jam parengti Kultūros paveldo departamentas skyrė 149 tūkst. litų.
Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje esantis Zervynų kaimas garsėja sena istorija: manoma, kad jos pradžia glūdi maždaug XIII amžiuje, kai šioje teritorijoje apsigyveno jotvingiai. Su šia baltų gentimi siejama ir kaimo vardo etimologija.
Dabartinėje vietoje kaimas atsirado XVIII amžiuje, o pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose jis paminėtas 1742 metais Merkinės bažnyčios metrikų knygose.
Tačiau archeologinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad čia būta akmens ir žalvario amžiaus stovyklų, taigi žmonės čia gyveno dar nuo paleolito.
Dzūkijos nacionaliniame parke įsikūrusi Zervynų 42 sodybų kaimo gyvenvietė yra tipiškas XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios dzūkiškas kaimas, išsaugojęs autentišką urbanistinę struktūrą, tradicinę medinę architektūrą, išraiškingus mažosios architektūros elementus – kryžius. Visi kaimo pastatai mediniai, klėčių ir tvartų pamatai daugiausia – medinių trinkų.
Anot paveldosaugininkų, vertingas ir šios vietos gamtovaizdis – Ūlos upės vingis, Pavilnio upelis, pakrančių šlaitai, augalija.
Gamtos ir senovinės drevinės bitininkystės paminklams priskiriami Zervynų ąžuolas bei drevėtosios pušys.
