Šį rudenį Taipėjuje Lietuva taip pat planuoja steigti verslo atstovybę. Reaguodamas į žinią Kinijos Taivano reikalų biuras jau pareiškė prieštaraujantis, kad bet kuri šalis, su kuria Kinija palaiko diplomatinius ryšius, turėtų oficialių santykių su Taivanu, pranešė „Reuters“. Pekinas teigia manantis, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis, ir tai vadina opiausiu šalies teritoriniu klausimu.
„Mes raginame Lietuvą laikytis „vienos Kinijos“ principo ir nesiųsti neteisingų signalų Taivano nepriklausomybės pajėgoms“, – sakoma oficialiame Kinijos pranešime.
Tačiau buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas, buvęs ūkio ministras ir net laikinai ėjęs Lietuvos ministro pirmininko pareigas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas mano, kad valstybė brėždama savo politines gaires ir nustatydama prioritetus neturėtų tapti verslo įkaite.
„Pripažinkime, kad verslas yra labiau pragmatiškas, o ne idealistiškas. Girdime verslo atstovus, kad reikia bičiuliautis su Rusija, su Baltarusija, o šiuo atveju – ir su Kinija reikia nesipykti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė E.Gentvilas. Tačiau, jo nuomone, tokiu atveju Lietuva taptų šalimi be savarankiškos politikos.
„Čia pateikiu blogiausią scenarijų: valstybės politikai klauso verslo, verslui diriguoja krovinių siuntėjai ar biznio partneriai diktatūrinėse šalyse. Tai tada Lietuvos nebėr!“ – nukerta E.Gentvilas.
„Verslas būtų Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos įkaitu, o Lietuva taptų tokio verslo įkaite, taip negali būti“, – griežtos pozicijos laikosi E.Gentvilas. Anot jo, valstybė turi turėti savo politiką, grindžiamą principais, idealais ir bendryste su kitomis šalimis, o ne tik klausyti savo verslo.
„Reikia pasidžiaugti, kad Lietuva nėra Kinijos glėbyje verslo ir ekonomikos požiūriu. Kinijos įtaka didžiulė, ypač technologijų srityje, bet Lietuva nėra apgaubta kiniškos pandos letenomis“, – paralelių su rusišku lokiu įžvelgia E.Gentvilas.
Sankcijos realios
Statistika rodo, kad Kinija toli gražu nėra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2020 m. Lietuvos eksportas į Kiniją siekė apie 300 mln. eurų.
Suma savaime nėra maža, tačiau ši šalis tėra 22-a pagal dydį mūsų prekybos partnerė. Šiais metais situacija dar labiau pasikeitė, nes pasikeitus fitosanitariniams reikalavimams Kinija iš Lietuvos nebeperka javų, kurie pernai sudarė apie 22 procentus bendros Lietuvos eksporto į Kiniją apimties.
Žinia, grūdinės kultūros sudaro apie dešimtadalį visos krovos Klaipėdos uoste ir pernai buvo viena labiausiai augusių krovinių rūšių.
Importas iš Kinijos sudaro žymiai didesnę Lietuvos užsienio prekybos dalį – pernai importo apimtis į šią šalį siekė 1,2 mlrd. eurų, Kinija yra 7 pagal dydį mūsų šalies importo partnerė.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas 15min teigė esąs įsitikinęs, kad tam tikrų netiesioginių sankcijų iš Kinijos pusės scenarijus gali būti realus.
„Norint papulti į Kinijos rinką tam tikriems prekių segmentams, pavyzdžiui, maisto produktams, reikalingi įvairūs leidimai ir sertifikatai. Lietuvos maisto produktų gamintojams, kitiems eksportuotojams ir reeksportuotojams, kurių produkcijai reikalingi sertifikatai, gali kilti grėsmė. Įmanoma, kad staiga tie sertifikatai gali būti anuliuoti“, – spėjo A.Izgorodinas.
Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad galimų problemų su Kinija atveju BVP praradimas nebūtų labai didelis, nes Lietuva tiesiogiai į Kiniją eksportuoja gana mažai prekių, eksportas mažai diversifikuotas.
Didžiausia grėsmė kyla žemos pridėtinės vertės produkcijos gamybai.
„Dalis mūsų prekių, eksportuojamų į Kiniją, yra aukštos pridėtinės vertės. Tai lazeriai, matavimo instrumentai ir panašiai. Manau, kad jiems jokių grėsmių nekyla, nes Kinija dabar daug investuoja į inovacijas, aukštąsias technologijas, todėl jiems tokie produktai ir toliau bus reikalingi“, – spėjo ekonomistas.
A.Izgorodinas 15min teigė matantis riziką, kad Kinija galėtų pabranginti ir žaliavas, kurias iš jos importuoja Lietuva. Ekonomiškai Pekinas tai galėtų sau leisti, nes Lietuva jam yra santykinai nedidelė eksporto rinka, todėl Kinija tokius nuostolius galėtų iškentėti.
Be to, atsigaunant pasaulinei ekonomikai itin trūksta žaliavų, todėl dar labiau ryškėja geros diplomatijos nauda. Anot ekonomisto, palankias kainas galima užsitikrinti ir per gerus tarpvalstybinius santykius.
Reikia įsivertinti riziką
„Nebūna verslo be krizių, tarp jų ir politinių. Kiekvienas verslas turi tai įsivertinti, manau, kad ir lietuviški verslai tai įsivertino. Verslas turi suvokti, kad Lietuva yra valstybė, kuri turi savo politiką“, – sako E.Gentvilas. Jis mano, kad negalima daryti kompromisų nacionalinio saugumo interesų sąskaita.
Jeigu tu esi valstybė, o ne kažkieno pastumdėlė, tai tu turi interesų, kuriuos reikia ginti.
„Versle visada bus politikos dedamoji“, – konstatuoja E.Gentvilas. Jis primena dar 2001 metus, kai vyko vadinamasis kiaulių karas su kaimynine Latvija.
„Jeigu tu esi valstybė, o ne kažkieno pastumdėlė, tai tu turi interesų, kuriuos reikia ginti“, – griežtos pozicijos laikosi E.Gentvilas.
Verslo pasaulyje yra ir kita nuomonė – suartėjimas su 20 milijonų turinčiu Taivanu gali būti mūsų šaliai ir naudingas. Nes tokiai mažai šaliai kaip Lietuva konkuruoti milijardinėje Kinijos rinkoje yra sudėtingiau nei rasti galimybių mažesniame Taivane.
