Anot jo, liberalai dėl kandidato šiuose rinkimuose pradės tartis netrukus, tačiau pats E.Gentvilas sprendimą sako jau priėmęs.
„Aš nesutiksiu kandidatuoti į prezidentus“, – 15min šeštadienį sakė jis.
Liberalai yra atlikę mažą partijos narių apklausą ir joje partijos nariai nubalsavo, kad kandidatas į prezidentus turėtų būti europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Tačiau E.Gentvilas sako, kad šios apklausos negana, nes situacija smarkiai pasikeitė, o apklausoje dalyvavo vos 10 proc. partijos narių.
Naujas partijos pirmininkas tikina, kad turi būti rengiama nauja apklausa, kurioje partijos nariai rinktųsi tik iš tų kandidatų, kurie tikrai pasiryžę Prezidento rinkimuose dalyvauti.
Pats E.Gentvilas mano, kad kandidatais galėtų tapti buvęs partijos pirmininkas Vilniaus meras Remigijus Šimašius arba Seimo narys Vitalijus Gailius.
Jei jie nesutiktų, tuomet E.Gentvilas neatmeta galimybės remti nepartinį kandidatą.
Ruošiasi decentralizacijai
Be kandidatų į prezidentus paieškų, Liberalų sąjūdžio pirmininku tapęs E.Gentvilas numato tvarkyti partijos administracijos reikalus, nes nuo gruodžio 20 dienos yra atleidžiami partijos sekretoriato darbuotojai.
Prikvailioti galima visada, ir esant didžiuliam skirtumui, o šiuo atveju aš nemanau, kad mažas skirtumas yra pagrindas skilimui.
„Mes turime suformuoti naują sekretoriatą, taupesnį. Tada pavasarį ruošiamės suvažiavimui, dėl ko mudu abu su Gailiumi esame sutarę, kuriame bus radikali įstatų reforma. Vyks partijos valdymo decentralizacija: atsakomybė, lėšos, teisės bus perduodamos skyriams, naikinsime stiprų centrą“, – teigė naujas liberalų pirmininkas.
E.Gentvilas tikino, kad antrasis partijos pirmininko rinkimuose likęs V.Gailius turėtų tapti pirmuoju partijos pirmininko pavaduotoju.
„Aš manau, kad mudu abudu verti vienodai. Reikėtų siūlyti jam būti pirmuoju, bet dar nespėjau pasiūlyti“, – teigė E.Gentvilas.
Savo ruožtu V.Gailius 15min sakė, kad pirmuoju partijos pirmininko pavaduotoju turėtų tapti jaunesnis žmogus. E.Gentvilo toks argumentas neįtikina.
„Idealu būtų, jei ir aš būčiau jaunesnis, bet taip nėra, nors nesijaučiu ir labai senas“, – juokėsi politikas.
Galiausiai V.Gailius buvo patvirtintas pirmuoju pirmininko pavaduotoju.
Galimybę partijai skilti visiškai atmeta
Jis neigė bet kokią galimybę, kad partija, kurios nariai pasidalijo beveik per pusę rinkdami pirmininką, gali skilti.
„O jeigu būtų penkių balsų skirtumas, tai tokios galimybės nebūtų? Prikvailioti galima visada, ir esant didžiuliam skirtumui, o šiuo atveju aš nemanau, kad mažas skirtumas yra pagrindas skilimui. Skilimui pagrindai turėtų atsirasti kitokie – kvailysčių pagrindu, o ne balsų skirtumo. Aš nematau pagrindų skilimui, mes su V.Gailiumi labai panašiai matydavome ir kritiškai vertindavome situaciją pastaruosius metus, tai, aš manau, mes tikrai sutarsime“, – sakė E.Gentvilas.
Jis akcentavo, kad skirtingai nei europarlamentaras Petras Auštrevičius, su kuriuo kartu V.Gailius priėmė sprendimą išeiti iš partijos valdybos, V.Gailius nepasisako už naujos liberalų partijos kūrimą.
„Už naujos partijos kūrimą partijos taryboje balsavo P.Auštrevičius ir Valdas Kukulskis iš Varėnos. V.Gailius balsavo prieš“, – teigė E.Gentvilas.
Jei būtų kitaip, tada naujajam pirmininkui skilimas atrodytų realesnis, nes būtų aiškūs idėjų, koncepcijų skirtumai. Dabar, pasak E.Gentvilo, tokios takoskyros nėra.
Šeštadienį Kaune susirinkę liberalai išrinko naują partijos pirmininką. Juo tapo partijos frakcijos Seime seniūnas E.Gentvilas iki šiol ėjęs laikinojo partijos pirmininko pareigas. Konkurentą pirmininko rinkimuose Seimo narį V.Gailių, E.Gentvilas aplenkė tik vienu balsu.
Už E.Gentvilą elektroniniame balsavime balsavo 330 liberalų, už V.Gailių – 329 partijos atstovai.
Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai vyko po to, kai spalio pabaigoje atsistatydinantis iš šių pareigų pareiškė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Jis savo kandidatūros šiuose rinkimuose nebekėlė.
Partijos pirmininkas renkamas dvejiems metams.
Liberalų sąjūdžiui yra pareikšti įtarimai korupcija. Teisėsauga įtaria, kad eksliberalai Eligijus Masiulis ir Šarūnas Gustainis Liberalų sąjūdžio naudai paėmė kyšius iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Šis verslininkas įtariamas ir buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio papirkimu. Praėjusią savaitę prokurorai išplėtė įtarimus partijai konstatavę, jog liberalai galėjo turėti naudos iš narystę joje suspendavusio Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimo – jis įtariamas balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo, taręsis dėl paramos jo atstovaujamoms nevyriausybinėms organizacijoms.
Minėti buvę liberalai teisėsaugos įtarimus neigia.
Spalio pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija dėl nustatytų šiurkščių rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui pusmečio dotacijos, siekiančios beveik 400 tūkst. eurų.
