„Paprastas pavyzdys: Lietuva tikėjosi, kad panaudoto branduolinio kuro pervežimo iš pirmojo bloko į antrąjį galutiniam sudeginimui sistema bus finansuojama Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšomis, tačiau atsakymas buvo neigiamas: esą tai komercinis projektas ir jį teks finansuoti nuosavomis lėšomis. Rezultatas – laikrodžio tikslumu sumontuota sudėtinga hermetiška kuro transportavimo sistema, kuri nė kiek nevėlavo ir neviršijo sąmatų. Be kita ko, tokios sistemos įdiegimas leido nepirkti naujų 600 branduolinio kuro kasečių ir sutaupyti kelis šimtus milijonų litų“, – interviu savaitraščiu „Veidas“ sakė E.Ušpuras.
Pasak jo, Lietuvos padėtis labai specifinė, nes demontuojami rusiški RBMK tipo reaktoriai, o pagalbą šaliai teikia europinės struktūros, konsultuoja vakariečiai, kurie patys nelabai išmano tokių reaktorių veikimo principų.
E.Ušpuro teigimu, pagrindinė generalinės uždarymo projektų rangovės Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovės „Nukem“ klaida ir buvo ta, kad ji nerado bendros kalbos su atominės elektrinės senbuviais, išmanančiais technologiją: „Tiesa, senbuvių pozicija irgi nepadeda – esą, jei mūsų nuomonė niekam nerūpi, tegul europiečiai ir tvarkosi patys.“