60 % apklaustųjų sakė manantys, kad euras naudingas Lietuvai, o didesnė dalis (79 %) mano, kad euras naudingas Europos Sąjungai.
Respondentų taip pat klausta nuomonės apie tai, kokias pasekmes – teigiamas ar neigiamas – turės euro įvedimas. Palyginus atsakymais į tą patį klausimą su ankstesnėje, 2014 m. rugsėjį atliktoje, apklausoje („Flash Eurobarometer 402“), naujieji rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai dabar eurą vertina palankiau: beveik du trečdaliai apklaustųjų mano, kad pasekmės Lietuvai bus teigiamos (63 %), o 54 % mano, kad euro įvedimas turės teigiamų pasekmių jiems asmeniškai – šie skaičiai padidėjo atitinkamai 19 ir 17 procentinių punktų.
Į klausimą apie tai, ką mano apie praktinius euro įvedimo aspektus, net 86 % respondentų atsakė, kad euro įvedimas praėjo sklandžiai ir efektyviai.
Tik 5 % teigė patyrę sunkumų pirmąją savaitę keisdami grynuosius litus į eurus arba išsiimdami grynuosius bankuose. Iš tų, kurie patyrė sunkumų, 34 % teko ilgiau nei paprastai laukti eilėse prie kasų, o 23 % teko ilgiau laukti prie bankomatų.
Tačiau paklausti apie kainų nurodymą dviem valiutomis, 77 % respondentų sakė, kad kainos buvo nurodomos abiem valiutomis arba dažniausiai abiem valiutomis. Tik 15 % respondentų sakė, kad kainos buvo nurodomos neteisingai. Daugiau kaip du trečdaliai (67 %) sakė, kad kainų nurodymas dviem valiutomis buvo naudingas.
Apie pusė respondentų sakė, kad kainos buvo teisingai perskaičiuotos dažnai arba labai dažnai, 28 % – tik kartais, 10 % sakė, kad kainos buvo perskaičiuotos visiškai neteisingai, o 15 % respondentų sakė nežinantys.
40 % respondentų manė, kad kainos buvo teisingai apvalinamos dažnai arba labai dažnai, 32 % – tik kartais, 13 % sakė, kad kainos buvo apvalinamos visiškai neteisingai, o 15 % sakė, kad nežino.
