Šiuo metu 53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jaučiasi ne tik savo šalies piliečiais, bet bent jau iš dalies ir europiečiais. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje taip besijaučiančių piliečių procentinė dalis per pastaruosius 10 metų labai padidėjo.
Faktas, kad Lietuvos gyventojai vis labiau tapatinasi ne tik su savo šalimi, bet ir visa Europa, rodo, kad visuomenė po truputį atsisako skirstymo į „mes lietuviai“ ir „jie europiečiai“, komentuodamas tyrimo rezultatus teigė ataskaitą rengęs dr. Mindaugas Degutis.
„Akivaizdu, kad ilgesnė narystės patirtis ir pergyventa ekonomikos krizė privertė Lietuvos piliečius atsikratyti nepagrįstų lūkesčių ES atžvilgiu, bet džiugu, kad dėl to pradėjome jaustis tik labiau europiečiais“, – sakė M.Degutis.
Jis taip pat pažymėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį mūsų požiūris į Europos Sąjungą supanašėjo su vidutinio europiečio požiūriu ir tapo realistiškesnis. Anot dr. M.Degučio, prieš 10 metų net 42 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad Europos Sąjunga jiems asmeniškai reiškia ekonominę gerovę, o šiuo metu taip manančiųjų yra tik 18 proc.
„Akivaizdu, kad ilgesnė narystės patirtis ir pergyventa ekonomikos krizė privertė Lietuvos piliečius atsikratyti nepagrįstų lūkesčių ES atžvilgiu, bet džiugu, kad dėl to pradėjome jaustis tik labiau europiečiais“, – sakė dr. M.Degutis.
Nepaisant ekonomikos krizės metu sumenkusio Europos Sąjungos įvaizdžio, dauguma Lietuvos gyventojų, kaip ir vidutinis europietis, teigė, kad jie asmeniškai jaučia narystės ES naudą.
Kalbėdami apie asmeniškai patirtą narystės naudą, Lietuvos gyventojai dažniausiai mini paprastesnį keliavimą į kitas ES šalis, mažesnius mobiliojo ryšio tarifus užsienyje, pagerėjusią vartotojų teisių apsaugą.
