„Lietuvos ministrės pozicija buvo iš tikrųjų konstruktyvi, labai atvirai ir nuoširdžiai padiskutavome, kokia sutartis dėl migracijos ir prieglobsčio būtų gera vertinant tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos perspektyvos“, – BNS sakė eurokomisarė.
Paklausta, ar privalomas pabėgėlių kvotų mechanizmas vis dar yra svarstomas, ar jau galutinai atmestas, eurokomisarė teigė, kad ji stengsis suderinti šiuo klausimu išsiskiriančias nuomones.
„Tai vienas iš dalykų, apie kuriuos diskutuoju kalbėdamasi su įvairiomis valstybėmis narėmis. Kaip tikriausiai žinote, požiūrių esama įvairių. Kai kurios valstybės narės labai tai palaiko, kitos – labai griežtai prieš tai nusistačiusios. Dabar mano uždavinys – rasti kompromisą, kurį galėtų priimti visos narės“, – kalbėjo E.Johansson.
R.Tamašunienė savo ruožtu pakartojo Lietuvos poziciją, prieglobsčio prašytojų perkėlimas ES turi būti vykdomas savanoriškai sutinkant valstybėms narėms.
„Lietuva laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojų perkėlimas turėtų būti grįstas savanoriškumo principu, o perkeliami turėtų būti tik tie asmenys, kuriems reikalinga tarptautine apsauga“, – pranešime spaudai teigė R.Tamašunienė.
„Mūsų prioritetas – saugumas, todėl pasisakome, kad būtų perkeliami tik tie asmenys, kurie nekelia grėsmės visuomenes saugumui“, – pridūrė ji.
Lietuva nepritaria kai kurių Pietų ir Vakarų Europos šalių siūlymui įvesti privalomą mechanizmą, kaip turėtų būti perkeliami prieglobsčio prašytojai, tačiau kartais savanoriškai sutinka priimti pabėgėlių iš Pietų Europos.
Eurokomisarė Vilniuje lankėsi tik kelias valandas – dėl skrydžio problemų ji atvyko vėliau nei planuota, todėl buvo atšaukti jos susitikimai su prezidentu Gitanu Nausėda ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
Eurokomisarė ir Lietuvos ministrė taip pat aptarė ES išorės sienos apsaugos klausimus ir specialiosios Karaliaučiaus tranzito schemos įgyvendinimą ir finansavimo klausimą.
Vidaus reikalų ministerija informavo, kad eurokomisarei pristatė ir regioninio „rescEU“ civilinės saugos pajėgumų centro steigimo galimybę Lietuvoje.
Anot ministerijos, šis centras, įvykus katastrofai, galėtų teikti pagalbą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir būti pagrindinis centrinės „rescEU“ organizacijos padalinys regione.
Y.Johhanson galimybės įkurti centrą Lietuvoje nekomentavo.
„Ministrė tai paminėjo, bet nebuvo jokios diskusijos ir neturiu jokių atsakymų“, – BNS sakė eurokomisarė.
