„Tai yra Lukašenkos režimo provokacija ir mes turime parodyti, kad nėra laisvos prieigos prie ES teritorijos, Lietuva, ES, Šengeno valstybės turi užkirsti kelią nelegaliai prieigai prie Šengeno erdvės. Štai kodėl mes, visa ES, remiame Lietuvą, kad galėtume ginti mūsų bendrą išorinę sieną su Baltarusija“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje pirmadienį sakė Y.Johansson.
Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte spaudos konferencijoje kalbėjusi eurokomisarė pažymėjo, kad Lietuva susiduria ne vien su migrantų krize – tai yra autoritarinio Baltarusijos režimo veiksmas, skirtas provokuoti.
„Mes susiduriame su agresyviu Lukašenkos režimo aktu, kuris yra specialiai sukurtas provokuoti. Tai nėra vien migracijos krizė, tai agresijos veiksmas, kuris skirtas išprovokuoti“, – teigė EK narė.
Y.Johansson taip pat pabrėžė, jog Europos Komisija pasirengusi skirti papildomą finansavimą sienos apsaugai.
„Mes esame pasirengę finansuoti papildomas priemones iš Europos Komisijos. Be to, aš atsiųsiu delegaciją, kuri praleis čia keletą dienų, kad būtų galima aptarti detaliau, ką mes aptarėme, būtent galimybę finansuoti gerą šalies sienos apsaugos sistemą, kuri apimtų stebėseną, apsaugą, užkertant kelią nelegaliems migrantams“, – sakė Y.Johansson.
Pasak jos, minėta delegacija į Lietuvą gali atvykti jau sekmadienį.
„Mano požiūriu, tam tikras fizinis barjeras yra būtinas, tai čia buvo man parodyta labai konkrečiai. Mano požiūriu, tai yra gera mintis pastatyti fizinį barjerą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Medininkuose sakė ji.
„Ar tai galėtų būti finansuojama iš ES fondų, sunkiau atsakyti, iš tiesų mes niekada nefinansavome jokių užtvarų statybų, bet mes finansuojame daug kitokios įrangos siekiant užtikrinti, kad integruotas sienos valdymas būtų pakankamai apsaugotas, ir apie tai mes toliau diskutuosime“, – pažymėjo eurokomisarė.
Premjerė I.Šimonytė sakė nenorinti „spekuliuoti skaičiais“, kiek Lietuvai gali kainuoti migrantų išlaikymas, o sieną su Baltarusija, jos žodžiais, Vyriausybė nusiteikusi įrengti nepriklausomai nuo to, kiek prisidės Europos Sąjunga.
„Yra kita dalis sprendinių, susijusi su fizine sienos apsauga, tiek įranga, kurią reikia pasienyje diegti, tiek ir fizinių barjerų, kuriuos vyriausybė nusiteikusi pasienyje tiesti, pradedant nuo pažeidžiamų ruožų. Ir čia mes kalbame apie dideles sumas, jei tas projektas bus visas įgyvendintas, mes kalbame apie sumas, kurios viršija šimtą milijonų eurų, bet Vyriausybė šitą projektą įgyvendins nepriklausomai nuo to, kaip mums seksis diskutuoti su Europos Komisija dėl galimo ES institucijų prisidėjimo, nes mes taip suprantame savo ir ES sienų apsaugą“, – pažymėjo premjerė.
Į Lietuvą su dviejų dienų vizitu įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų atvykusi eurokomisarė pirmadienį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei premjere Ingrida Šimonyte.
EK narės darbo programoje taip pat yra susitikimai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovais, Lietuvoje dirbančiais „Frontex“ ir Europos prieglobsčio paramos agentūros (EASO) pareigūnais.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
