Antradienį V.Reding žurnalistams sakė, kad „Austrijos valdžios institucijos tikrai neturi, kuo didžiuotis M.Golovatovo byloje“ ir teigė esanti „labai nusivylusi Austrijos poelgiu“.
„Dabar jos pasisakymas, aš manau, yra aiškesnis. Manau, kas yra pirmiausia svarbu, – kad komisarės pasisakyme kalbama apie pamatinę, esminę Europos Sąjungos vertybę, pamatą, ant kurio laikosi visa Europa – tai yra solidarumas. Tai štai, aš manau, čia labai aiški jos pozicija, kuri, sakykime, yra tinkama, tokia, kokia ir turi būti, mūsų nuomone“, – Lietuvos radijui trečiadienį sakė A.Ažubalis.
Anksčiau eurokomisarė V.Reding tiesiog konstatavo, kad Austrija galėjo netaikyti Europos arešto orderio, nes ji yra padariusi išlygą jo nenaudoti nusikaltimams, padarytiems iki 2002 metų.
„Šį klausimą dvišaliu lygiu sprendžia Lietuva ir Austrija. Komisija daugiau komentarų neturi“, – praėjusią savaitę BNS teigė eurokomisarės atstovas Matthew Newmanas.
Antradienį V.Reding pareiškė, kad ją stebina Austrijos pareiškimai, jog Europos Komisija (EK) šioje istorijoje ją remia. V.Reding priminė, kad per praėjusią savaitę Sopote, Lenkijoje, vykusį Europos Sąjungos teisingumo ministrų susitikimą ji girdint visiems kolegoms paragino Austrijos teisingumo ministrę bendradarbiauti su Lietuva.
„Nekalbant apie Europos arešto orderį, ES valstybės narės privalo konstruktyviai bendradarbiauti“, – Austrijos žurnalistams pabrėžė eurokomisarė.
V.Reding priminė, kad Austrija iki šiol visuomet būdavo mažųjų ES valstybių pusėje, ir dar kartą pakvietė šios šalies pareigūnus bendradarbiauti su Lietuva.
„Europa privalo laikys tų pačių taisyklių ir veikti abipusio pasitikėjimo dvasia – nepaisant to, ar šalis yra didelė, ar maža“, – teigė eurokomisarė.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui, 1991 metų sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.
Tos Austrijos elgesys sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.
