Kelyje į Europos Sąjungą
Viešėdamas 15min studijoje A.Valionis prisiminė, kaip 1993-1995 metais Lietuva ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant įstoti į ES.
„Tai buvo laikas, kai Lietuva suprato, kad narystė Europos Sąjungoje yra būtina siekiant ilgalaikio saugumo ir ekonominės gerovės“, – pasakojo buvęs ministras. Pasak jo, svarbiausia buvo laiku ir koordinuotai veikti, nepaisant politinių iššūkių ir skeptiškų nuomonių.
„1993 metais Lietuva buvo labai ryžtinga, – pabrėžė A.Valionis. – Visi suprato, kad narystė NATO ir ES yra egzistenciniai tikslai. Egzistencinis saugumas buvo pagrindinis prioritetas, o ES narystė papildė šį saugumą ekonomine ir politine prasme.“
Savo ruožtu istorikas N.Černiauskas pažymėjo, kad Lietuvos sėkmės istorija ES rėmuose yra išskirtinė dėl stiprios politinės valios ir gebėjimo išnaudoti susidariusias galimybes.
„Sėkmės istoriją lėmė trys pagrindiniai veiksniai: Vakarų noras priimti naujas šalis, Sovietų Sąjungos griūtis ir Lietuvos politinė valia siekti narystės,“ – sakė VU istorikas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos narystė ES nebūtų buvusi įmanoma be nuoseklių pastangų ir ryžto. „Lietuva buvo aktyvi ir nuosekli savo veiksmuose. Jei būtume delsę pradėti derybas ar nenuosekliai siekę tikslų, rezultatai galėjo būti visai kitokie“, – teigė N.Černiauskas.
Alternatyvos ir galimi scenarijai
Tinklalaidėje buvo aptarta ir alternatyvi Lietuvos istorija – kas būtų nutikę, jei Lietuva nebūtų įstojusi į ES. Pasak N.Černiausko, tokiu atveju šiandieninė situacija galėjo būti visai kitokia.
„Jei būtume vėlavę pradėti procesą arba jei Rusija būtų anksčiau sustiprėjusi, galėjome atsidurti kitokioje geopolitinėje padėtyje. Galėtume būti panašioje situacijoje kaip Moldova ar kitos posovietinės šalys“, – svarstė istorikas.
A.Valionis pridūrė, kad Lietuvos narystė ES buvo ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė bei politinė sėkmė. „Narystė ES suteikė Lietuvai galimybę tvirtai integruotis į Vakarų struktūras, stiprinti demokratiją ir ekonominį stabilumą. Be šios narystės, mūsų kelias būtų buvęs daug sudėtingesnis“, – sakė jis.
Ateities iššūkiai ir perspektyvos
Kalbėdami apie ateitį, abu pašnekovai sutiko, kad ES laukia nauji iššūkiai. A. Valionis pabrėžė, kad būsima bendrijos plėtra ir reformos bus esminiai aspektai. „ES turi rasti būdų, kaip spręsti vidaus prieštaravimus ir sustiprinti sprendimų priėmimo procesus. Reikia atsižvelgti į mažųjų valstybių interesus ir užtikrinti greitesnį bei efektyvesnį sprendimų priėmimą,“ – teigė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
N.Černiauskas savo ruožtu pabrėžė lyderystės svarbą. „Europai reikia stiprių lyderių, kurie galėtų vienyti ir įkvėpti. Vokietija, kaip demokratijos pavyzdys, gali vaidinti svarbų vaidmenį šioje srityje,“ – pabrėžė istorikas.
Daugiau įžvalgų apie Lietuvos stojimo į ES procesą ir diskusijų apie Lietuvos narystę bendrijoje bei alternatyvias istorijos linijas galite išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kurią veda komunikacijos ekspertas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.
Tinklalaidė sukurta įgyvendinant Europos Parlamento remiamą projektą „Tavo balsas stiprina Europą“.
