Juokeliai apie tai, kad Europa šimtametę Lietuvą išmokys civilizuotai elgtis su kanalizacija, jau gana populiarūs. Neva nuo 2020-ųjų būdelės su širdelėmis bus tik etnografinė egzotika.
O kur dar pokštai apie šlubą vokietį su lazda, kuris, nors okupavo, tačiau kadaise išmokė lietuvius gamtinius reikalus atlikti bent jau medinėse būdelėse – lauko tualetuose.
Iš tiesų tokios būdelės Lietuvoje buvo pradėtos statyti pačioje XIX amžiaus pabaigoje, tačiau tai darė tik pasiturinti visuomenės dalis, aukštuomenė. Senuosiuose dideliuose dvaruose būdavo net kambariniai tualetai. Ypač jei dvarininkas turėjo dukterų.
Pokštuose yra daug tiesos. Lietuviai tikrai nenorom priima tokias poniškas naujoves. Miškelis dar ilgą laiką atrodė daug natūralesnė ir teisingesnė aplinka pėsčių karalių reikalams.
Dabar iš tiesų viskas gerokai keisis. Ar žinojote, kad nuo rudens ne visi asmeniniai nuotekų valymo įrenginiai atitiks reikalavimus? Tiesa, toliau naudoti jau pastatytų įrenginių niekas nedraus dar dešimtmetį, tačiau įsigyti bus galima tik pagerintą versiją.
Už vėlavimą gresia 218 tūkst. eurų baudos
Kai kalbame apie būdeles, tai turime omenyje ne daugiabučius, o privačius namus gyvenvietėse. Kokia iš tiesų yra situacija gyvenvietėse, o ypač – nutolusiose nuo civilizacijos?
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras atskleidžia, kad vyksta teisminiai ginčai dėl europinių lėšų. Yra vietų, kur yra atvesta kanalizacija, tačiau reikiamas skaičius namų pasijungė mėnesiu per vėlai.
„Už tokį pavėlavimą mums gresia 218 tūkst. eurų bauda. Pabrėžiu – mes tik mėnesį pavėlavome, nors pasijungimas prie tinklų yra ne vienadienis reikalas – juk mes kaip ir geriečiai šioje situacijoje“, – bėdojo Šiaulių rajono meras.
„Kuršėnų vandenų“ direktorius Algimantas Glodenis patikslino – Vijoliuose prie naujai įrengtos nuotekų sistemos buvo pasijungę 95 procentai žmonių, ir 87 procentai – prie vandentiekio.
Be to, kaip sako bendrovės vadovas, žiemą niekas tokių darbų nedaro. Verta pažymėti, kad yra teisinių svertų priversti žmogų jungtis prie kanalizacijos, tačiau nėra tokių svertų versti jungtis prie vandentiekio.
A.Bezaras teigia, kad iki šiol yra šiuolaikiškų gyvenviečių, kuriose nėra kanalizacijos. Pavyzdžiui – pusė Aukštelkės ir Ginkūnų neturi tokių nuotekų tinklų. Ir tai ne šiaip kaimeliai, o patogios ir modernios Šiaulių priemiesčio gyvenvietės.
Kaip ten žmonės gyvena? Tokiais atvejais galima įsirengti tik sandarius šulinius arba naudoti valymo įrenginius. Iš jų jau gana švarus vanduo keliauja į gamtą. Pavyzdžiui – į griovelį lietaus vandeniui nubėgti.
„Tvarkingi žmonės įsirengia „augustus“ „traidenius“. Jei nėra pakankamai lėšų, įkasa sandarias talpas, kurios yra nuolat išsiurbiamos – komunalininkai uždirba“, – pasakojo meras apie nuotekų valymo ir surinkimo ypatumus.
2000 gyventojų – jau rimtas miestelis
„Kuršėnų vandenų“ direktorius pabandė logiškai paskaičiuoti, kiek žmonių dar gali būti vadinami laukiniais, besinaudojančiais lauko tualetu ir taip daugiau ar mažiau teršiančiais aplinką.
Pasirodo, rajone apie 70 procentų iš 9000 abonentų yra prisijungę prie nuotekų sistemos. Likusius 30 procentų būtų galima skirstyti į tuos, kurie turi valymo įrenginius, sandarias talpas arba tiesiog lauko tualetus.
Anot Aplinkos ministerijos, teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 žmonių, privalės nelikti lauko tualetų.
Senose sodybose, kur liko gyventi tik pagyvenę žmonės, valymo įrenginių greičiausiai nerasime, tačiau ir komunikacijų iki sodybos jau niekas neves – neapsimoka.
Meras ir kalbintas komunalininkų vadovas mano, kad prie būsimų reikalavimų komunalininkai prisitaikys – patobulins savo nuotekų sistemas. Jų žiniomis, toms gyvenvietėms, kurių nuotekų kiekis yra gana mažas, aukštesni reikalavimai kol kas negalios.
Iš tiesų, anot Aplinkos ministerijos, teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 žmonių, privalės nelikti lauko tualetų, o visi žmonės turės būti prisijungę prie centrinės nuotekų sistemos. Na, jei tiksliau – 98 procentai prisijungusiųjų. Kitaip – milijoninės baudos.
Tam, kad būtų lengviau įsivaizduoti dabartinės Lietuvos gyvenvietę su tiek gyventojų, reikėtų priminti, jog Žagarėje 2005 metais buvo būtent tiek. Dabar skaičiuojama tik apie 1300. Tai reiškia, kad tokių gyventojais skaitlingų gyvenviečių, kad neprisijungusius gyventojus būtų galima teisiškai bausti iš peties, dar reikėtų paieškoti.
Pakelta kartelė valymo įrenginių gamintojams
Jei kalbėtume paprastai, nuo rudens privačiuose ūkiuose naudojami nuotekų valymo įrenginiai be viso savo atliekamo gėrio turės iki griežtesnės normos išvalyti fosforo bei azoto junginius.
Aidas Petkevičius, UAB „Vandenvala“ pardavimo vadovas, patvirtino, kad nuo lapkričio 1 dienos apyvartoje neliks reikalavimų neatitinkančių gaminių. Rinkoje liks tik išbandyti ir tai patvirtinančius dokumentus turintys mažieji (iki 5 kub. m/parą) biologiniai valymo įrenginiai.
„Iš tiesų mes jau seniai parduodame tokius įrenginius, kurie jau dabar atitinka sugriežtėsiančius į gamtą išleidžiamo vandens parametrus“, – paaiškino atstovas.
Kokie stebuklai vyksta valymo įrenginyje, kad šis valo arba nevalo minėtus junginius ir iš kur jie atsiranda?
Atstovas paaiškino, kad paprastai šiuos junginius nuotekose sudaro buitinės chemijos produktai – šampūnai, muilas, plovikliai, valikliai, skalbikliai. Verta pažymėti, kad Vokietija jau siekia dar aukštesnį lygį – šalyje visi minėti produktai yra parduodami jau be fosforo junginių. Taip užtikrinama ir nuotekų švara.
Tereikia prie orapūtės labai paprastai prijungti elektroninį valdiklį, kainuojantį apie 150 eurų.
„Dabar didžiausia problema ta, jog plika akimi junginių nepamatysi. Todėl naujai rengiamų valymo įrenginių statytojai privalės pateikti aiškius patvirtintus produkto dokumentus ir sertifikatus lietuvių kalba“, – teigė A.Petkevičius.
Ar įmanoma bus gyventojams turimus valymo įrenginius pagerinti, kad šie atitiktų būsimus normatyvus? Atstovas patikslino, kad iki šiol gyventojai prie savo gyvenamųjų namų siūlė rinktis iš ekonominės ir aukštesnės klasės „August“ valymo įrenginių.
Ekonominės klasės įrenginys – tradicinis trijų kamerų nuotekų nusodintuvas su orapūte. Kitas – brangesnis, savyje turintis šešias įvairios paskirties kameras, nuotekas išvalo geriau.
Pirmojo įrenginio, anot atstovo, pagerinti nepavyks, tačiau antrąjį – lengvai. Tereikia prie orapūtės labai paprastai prijungti elektroninį valdiklį, kainuojantį apie 150 eurų. Valdiklis automatiškai reguliuos orapūtės darbą, todėl nuotekos bus išvalomos beveik idealiai.
Po lapkričio 1 dienos visi tokio tipo vienam būstui skirti valymo įrenginiai bus gaminami jau su elektroniniu valdikliu. Ekonominės klasės įrenginio rinkoje neturėtų likti.
Teisybės dėlei būtų galima pažymėti, kad ir paprastuosius valymo įrenginius iš bėdos galima „pagerinti“. Juose turėtų būti montuojamas reikiamos chemijos dozatorius, kuris kainuoja apie 700–800 eurų, o pati chemija, išvalanti fosforo ir azoto junginius, per metus atsieitų apie 150 eurų. Vargu ar apsimoka.
Kaip pigiau „užkurti“ naują valymo įrenginį?
Aukštelkėje, visai šalia Šiaulių, gyvenantis Aivaras teigia, kad gana modernų valymo įrenginį pirko dar „prie lito“. Mokėjo nemažai, tačiau gavo didelę nuolaidą, nes pirko kasmetinėje verslo parodoje.
„Pirkau brangiausią, koks buvo. Montavimas taip pat būtų kainavęs nemažai, tačiau viską pasidariau pats – kranas iškasė, pakėlėme, gražiai nuleidome ir pajungėme“, – prisimena vyras.
Teigia, kad už pajungimą būtų mokėjęs apie pusę tūkstančio litų. Ką jis turi omenyje, sakydamas „paleidimas“, jei visi vamzdžiai jau prijungti?
Pasirodo, tam, kad sistema pradėtų veikti, reikia nemažo kiekio nuotekų turinio – biologiškai aktyvių. Jei ūkiškai – išsiurbia iš kito jau veikiančio įrenginio turinio ir suleidžia į naująjį. Taip viskas tarsi „užsikuria“.
Surengiau namuose šventę ir pasikviečiau daug draugų. Viskas sklandžiai pasijungė savaime.
„Surengiau namuose šventę ir pasikviečiau daug draugų. Viskas sklandžiai pasijungė savaime. Reikia neužmiršti prižiūrėti orapūtę. Atidarius dangtį tiesiog reikia pažiūrėti į nuotekas paskutinėje kameroje. Jos turi būti švarios – kaip grynas vanduo, o pats įrenginys neturi dvokti“, – aiškino Aukštelkės gyventojas.
Kalbintas „Vandenvalos“ atstovas A.Petkevičius teigia, kad labai mažai kam pavyksta taip „pasijungti“ pačiam. Priminė, kad valymo įrenginius tikrai nedraudžiama pasijungti patiems, tačiau akcentavo, jog įrenginys, pripildytas vandens, nepradeda valyti nuotekų.
„Visiems naudotojams, kad ir kokį valymo įrenginį įsigijo, rekomenduočiau kokybiškai startuoti. Įrenginys pirmą minutę pradeda nuotekas valyti taip, kaip nurodoma išvalymo kokybės sertifikate. Paleidimo metu į įrenginį įpilamas 200-300 litrų aktyvaus dumblo – tinkamai sureguliuotas bakterijų kiekis, oro kolektorius.
Orapūtės darbo laiką ir ciklus nusako aiškiai reglamentuota kiekvieno biologinio nuotekų valymo įrenginio naudotojo instrukcija esanti produkto techniniame pase.
Visų man žinomų populiarių ekonominės klasės trijų kamerų valymo įrenginių orapūtė turi dirbti nepaliaujamai – 24 val per parą, 7 dienas per savaitę. „Premium“ klasės įrenginiai turi laikmatį, kuris paleidimo metu nustatomas veikimo intervalais – 15 minučių dirba ir tiek pat ilsisi. Tai reiškia jog orapūtė dirba pusę bendro paros laiko
Vartotojas, nesilaikantis paleidimo ir naudojimo instrukcijų, apgaudinėja save ir aplinkinius, nes jis išleidžia į aplinką nepilnai išvalytas nuotekas. Taip teršiama gamta – dirvožemis, paviršiniai vandenys.“
