Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir pernai tyrė mėsos produktus, bet falsifikatų nerado.
Pasak tarnybos, ES daugėja maisto produktų klastojimo atvejų, ypač mėsos produktų ir žuvies, kai brangesnė pakeičiama pigesne. Pavyzdžiui, vietoj menkės siūloma pangasija. Atsižvelgiant į tai, neseniai žuvies ir medaus tyrimai atlikti ir Lietuvoje. Buvo atrinkta 70 įvairios žuvies mėginių iš parduotuvių ir maitinimo įstaigų.
ES daugėja maisto produktų klastojimo atvejų, ypač mėsos produktų ir žuvies, kai brangesnė pakeičiama pigesne.
„Mes atlikome šaldytos, rūkytos, vytintos žuvies DNR mėginių tyrimus, bet neradome neatitikimų. Menkė yra menkė, o ne pakeista pigesne pangasija“, – informavo VMVT vyr. specialistė Deimantė Biknerytė.
Taip pat tirta 50 lietuviško ir importinio medaus mėginių. Nustatyti tik du medaus, atvežto iš Lenkijos ir Latvijos, klastojimo atvejai. Tokį medų pardavinėjo keli didieji prekybos tinklai.
„Medus buvo pavadintas liepų žiedų, bet ištyrus paaiškėjo, kad tai – ne liepų, o prastesnės rūšies – bastutinių šeimos augalų medus. Šis medus pigesnis ir ne toks vertingas kaip liepžiedžių medus, šių produktų realizacija sustabdyta ir jie atšaukti iš rinkos“, – sakė D.Biknerytė
Nors kol kas Lietuvoje nustatyti tik keli maisto produktų klastojimo atvejai, tai nereiškia, kad rinkoje negali būti daugiau klastočių. Mat iki šiol tokių itin brangiai kainuojančių tyrimų atlikta mažai. Kitais metais VMVT ketina tirti, ar nėra klastojami mėsos, produktai, aliejus.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Danija, Italija kovai su maisto klastotėmis turi specialius padalinius.
