Svarbiausia daryti tai, ką mėgsti
Romas ir Rita Vijeikiai, įsikūrę Šilalės rajone, Prienų kaime, Vasario 16-ąją svečiuose sulaukė ne tik LRT RADIJO žurnalistų, bet ir abiejų savo vaikų. Dukra, Kaune studijuojanti sporto inžineriją, jau buvo spėjusi išvykti, o štai sūnus papasakojo apie tai, kaip jis mato Lietuvą. Jis dirba Milane, Europos inovacijų centre, ir grįžo specialiai Lietuvos šimtmečiui.
„Šimtas metų atrodo tokia didelė proga, kad būtų gaila ją pražiopsoti. Labai gailėjausi, kai Lietuvoje buvo Šiaurės pašvaistė ir aš jos negalėjau pamatyti, tai ir dabar nenorėjau praleisti šanso pamatyti tokį dalyką, kuris nutinka gal tik kartą per gyvenimą“, – pasakojo Vijeikių sūnus Romas.
„Manau, esame labai atkaklūs ir labai kantrūs. Visa tai lemia, kad galime dirbti labai sunkiai, bet tuo pačiu – labai sistemingai ir efektyviai. Manau, čia yra labai daug potencialo“, – akcentuoja iš Prienų kaimo kilęs lietuvis.
Milane jis atsidūrė po inovacijų ir verslumo vystymosi studijų Vokietijoje ir Italijoje. Jam pasiūlė likti dirbti toje pačioje organizacijoje, kurioje R.Vijeikis mokėsi. Kaip kitiems tautiečiams pakartoti jo sėkmės istoriją? R.Vijeikis pabrėžia, kad visų pirma sritis turi būti nuoširdžiai įdomi.
„Manau, kad žmogų suformuoja jo paties pomėgiai. Netgi ne talentai – talentai atsiranda iš pomėgių. Jeigu tau kažkas įdomu, visada atsidursi tinkamoje vietoje ir būsi geras nesvarbu kokioje srityje. Bet jeigu atsiduri tokioje tamsioje vietoje, kai tau viskas pasidaro neįdomu, galbūt netyčia priimsi ir tokių sprendimų, kurie tave gali nusiųsti į tokią vietą, kurioje nebūtinai jausies kaip namie“, – svarsto pašnekovas.
Pasaulis – po lietuvių kojomis
Dėl žmonių baimės, nenoro keistis, mokytis ir siekti, pasak R.Vijeikio, atsiranda ir nekenčiamas darbas, ir dvi Lietuvos, ir socialinė atskirtis: „Viskas dabar prieinama, nėra brangu ir nepasiekiama.“
Galimybės, kaip pasakoja Europos inovacijų centre dirbantis lietuvis, išaugo dėl interneto įsigalėjimo ir visi pasiteisinimai, kad esame iš mažos valstybės, nebegalioja nuo tada, kai internetas tapo prieinamas kiekvienam. Internetu džiaugiasi ir R.Vijeikio tėvai. Jie sako net televiziją žiūrintys tik internetu, o kur dar galimybė kas vakarą nemokamai susisiekti su sūnumi, esančiu kitoje Europos pusėje.
„Neliūdim. Toks pasaulis. Žmonės juda, viskas normalu“, – paklausta, ar neliūdna, kad sūnus dirba ir gyvena užsienyje, tvirtina R.Vijeikienė.
LRT RADIJO žurnalistui pasakius, kad, matyt, pasaulis yra po R.Vijeikio kojomis, jis prieštarauja. „Pasaulis dabar yra po visų kojomis“, – sako R.Vijeikis, turėdamas omenyje dėl interneto atsivėrusias galimybes. O lietuviams, pasak jo, galimybės yra dar didesnės nei dažnam europiečiui. R.Vijeikis teigia pastebėjęs, kad lietuvio charakteris dažnai skiriasi nuo vakarų europiečio, o tai galima išnaudoti kaip stiprybę.
„Manau, esame labai atkaklūs ir labai kantrūs. Visa tai lemia, kad galime dirbti labai sunkiai, bet tuo pačiu – labai sistemingai ir efektyviai. Manau, čia yra labai daug potencialo“, – akcentuoja iš Prienų kaimo kilęs lietuvis.
Jis džiaugiasi, kad Lietuva auga ir tobulėja – esą tereikia pažiūrėti į kai kurias mūsų kaimynes ir palyginti, kokį kelią nuėjome per pastaruosius 28 metus. O štai nuo išsivysčiusių Europos šalių mes beveik niekuo neatsiliekame. „Kiekvienais metais, kiekvieną kartą, kai čia grįžtu, viskas būna vis labiau ir labiau pasistūmėję. Mano internetas čia, atokioje vietoje, yra daug geresnis nei Milane ar Berlyne“, – šypsosi R.Vijeikis.
Žmonės be tapatybės pasmerkti blaškytis
Trispalvė, Vasario 16-ąją puošusi Vijeikių namus, ir patraukusi aplink Lietuvą keliaujančių LRT RADIJO žurnalistų akį, išties neeilinė – ji pasiūta pagal specialų užsakymą tik atkūrus nepriklausomybę.
„Tai mano tėtės vėliava. Palikimas. Tais metais, kai paskelbė nepriklausomybę, tų vėliavų dar nelabai buvo pirkti“, – pasakoja R.Vijeikienė. Pasiuvo vėliavą jos teta – tėvo sesuo ir važiuoti jos pasiimti reikėjo iki Kauno. Dabar vėliava prie Vijeikių namų keliama kiekviena proga.
Šešių sodybų Prienų kaime Vijeikiai prižiūri 9 karvių ūkį, be to, Romas iš aplinkinių sodybų surenka pieną, o Rita darbuojasi šalia įsikūrusioje kelių priežiūros įmonėje. Romas pieną surenka per kelias valandas, tad namuose jis būna ilgiau. Šeima anksčiau gyveno Alytaus mieste, bet dabar atgal į miestą kraustytis nenorėtų – kaime esą jau priprato, čia ramu ir gera.
Meile savo šaliai spinduliuojanti šeima, kalbėdama apie Lietuvą, sako, kad esame sukaupę daug pykčio ir nepasitenkinimo, todėl Lietuvai 100-mečio proga linki santarvės, tarpusavio supratimo, ramybės ir atleidimo, o svarbiausia – toliau eiti į priekį ir dar ilgus metus būti laisvai bei nepriklausomai.
„Lietuva man yra namai ir tapatybė. Dabar tai – vienas esminių dalykų: nesvarbu, iš kur esi, tapatybė yra tarsi inkaras, be kurio gali jaustis pasiklydęs ir blaškytis po visur. Kai grįžti, prisimeni, kodėl tai darai, ir pamatai, kaip toli nuėjai. Tai labai svarbu motyvuojant save eiti tolyn“, – pabrėžė įspūdingo dydžio trispalve padabintame name užaugęs R.Vijeikis.
