Seimo valdybos nurodymu 11 tautos išrinktųjų darbo grupė dar praėjusių metų spalį turėjo pradėti ruošti įstatymo, apibrėžiančio Lietuvoje išrinktų europarlamentarų statusą ir darbo sąlygas, pataisas. Frakcijų buvo paprašyta į šią darbo grupę deleguoti savo atstovus. Projektas turėjo būti baigtas rengti iki sausio, tačiau darbo grupė nė karto neposėdžiavo. Todėl šį darbą žadama patikėti Seimo kanceliarijos specialistams.
Vadovauti minėtai darbo grupei Seimo valdybos paskirtas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis LŽ vakar pareiškė, esą niekas nesidomėjo, ar jis turės laiko posėdžiauti. „Todėl nedirbau ir pasakiau labai aiškiai, kad taip daryti negalima. Yra valdančioji dauguma, kuri turi prisiimti atsakomybę ir nagrinėti tuos dalykus“, – aiškino politikas. V.Andriukaitis teigė kreipęsis į Seimo pirmininkės pavaduotoją Česlovą Juršėną prašydamas išbraukti jo pavardę iš darbo grupės sąrašo. „Apskritai nemanau, kad mums reikia keisti įstatymą, nes europarlamentarų veiklą reglamentuoja EP nuostatai, ne Lietuvos Seimas. Nežinau, ką čia reikėtų koreguoti“, – pridūrė jis.
Niekas neposėdžiavo
Įstatymo pataisas turėję ruošti parlamentarai socialdemokratas Justinas Karosas ir „darbietis“ Saulius Bucevičius LŽ patvirtino, kad darbo grupė neposėdžiavo. „Nebuvau kviestas į posėdžius ir apskritai nežinau, koks tos darbo grupės likimas“, – sakė J.Karosas. S.Bucevičius kalbėjo panašiai.
Anksčiau LŽ kalbinti parlamentarai, iš Seimo valdybos gavę užduotį paruošti minėto įstatymo pataisas, teigė neturį supratimo, ką daryti. Paklausti, kaip reikia keisti įstatymą, pečiais gūžčiojo ir kai kurie su LŽ bendravę Seimo valdybos nariai. Seimo pirmininkė Irena Degutienė vakar taip pat negalėjo pasakyti, kaip turi būti tobulinamas įstatymas. „Ekspromtu tikrai nepasakysiu“, – tvirtino ji. Parlamento vadovė nesidomėjo, ar Seimo nariai vykdė Seimo valdybos sprendimą.
Užkraus specialistams
„Valdybos sprendimas liko neįgyvendintas“, – LŽ pabrėžė parlamento vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius. Jis teigė artimiausiame valdybos posėdyje siūlysiąs panaikinti sprendimą dėl darbo grupės sudarymo ir daugiau į šį reikalą nepainioti Seimo narių. „Jeigu niekas nepanoro užsiimti EP narių statusą ir darbo sąlygas apibrėžiančio įstatymo taisymu, tai teks atlikti kanceliarijos pajėgomis. Siūlysiu, kad tą padarytų Seime dirbantys specialistai. Neabejoju, kad kuo mažiau žmonių tuo užsiims, tuo greičiau viskas bus baigta“, – tvirtino jis.
Įstatyme – sena tvarka
Praėjusios kadencijos EP nariams atlyginimus mokėjo šalies, kurioje jie išrinkti, parlamentas. Lietuvoje išrinkti europarlamentarai gavo Seimo narių algos dydžio atlygį. Praėjusiais metais į EP išrinktiems politikams galioja kitos taisyklės – 7,4 tūkst. eurų siekianti alga, pinigai padėjėjams ir biurams išlaikyti mokami iš Bendrijos biudžeto. Pasak Č.Stankevičiaus, lietuviškame įstatyme, reglamentuojančiame EP narių veiklą, vis dar rašoma, kad jiems algos mokamos iš Seimo biudžeto. „Dėl to, kad niekaip nepataisome įstatymo, nei juridinės, nei finansinės pasekmės Lietuvai negresia. Lietuvoje išrinkti europarlamentarai negauna dviejų algų, nes Europos Sąjungos įstatymai turi viršenybę“, – paaiškino Seimo vicepirmininkas. Tačiau, pasak jo, taip pat reikia taisyti Lietuvoje išrinktų EP narių socialinį draudimą numatančius įstatymo straipsnius. „Reikia, kad kažkas atsisėstų, suderintų mūsų įstatymą su EP reglamentu ir ištaisytų neatitikimus“, – sakė jis.
