Skaičiuojama, kad maždaug 46 tūkst. šunų per mėnesį yra pervežami iš vienos ES šalies į kitą. Dauguma jų nėra registruojami. Daugelis gyvūnų veisimo verslo atstovų piktnaudžiauja ES taisyklėmis, kurios skirtos naminių gyvūnų judėjimui nekomerciniais tikslais.
Siekiant sustabdyti neteisėtą gyvūnų prekybą, būtų įvestos griežtos augintinių ženklinimo ir registravimo priemonės. Europarlamentaras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Liudas Mažylis sako, kad vis dėlto priimti tokį įstatymą yra gana sudėtinga – kai kurios ES narės gali nepritarti arba vengti laiku vykdyti nutarimus.
Anot politiko, pagrindinė problema yra gyvūnų pardavimas iš nelegalių šunų, kačių ar kitų naminių gyvūnų veisyklos. Lietuvoje kol kas tokių yra nedaug, tačiau, kaip sako L.Mažylis, Vidurio Europos valstybėse šis verslas labai klesti.
„Jis yra trečias po narkotikų ir ginklų, tai yra labai pelninga. Šis verslas paremtas apgavystėmis, melagingais sertifikatais. Visas Vakarų Europos pasaulis yra aprūpinamas tokiais nesveikais, galbūt apsikrėtusiais, neteisėtu būdu išveistais gyvūnėliais“, – kalbėjo L.Mažylis.
Jei būtų nuspręsta priimti šį įstatymą, Lietuvoje jis įsigaliotų ne šiais metais, tačiau Europoje, politiko nuomone, gyvūnų registracijos sistema ir žymėjimas turėjo būti priimtas kur kas anksčiau.
Vis dėlto, 2016 metais toks įvestas įstatymas Lietuvoje buvo atšauktas, nes gyvūnus auginantys žmonės pradėjo reikšti pasipiktinimą dėl finansinės naštos. Anot L.Mažylio, galimai buvo suvokta, kad ženklinti ir registruoti visus gyvūnus nėra taip paprasta, todėl nuspręsta šiek tiek palaukti.
Kad nepasikartotų panašus scenarijus, politikas sako, jei bus priimtas toks įstatymas, galimai grės piniginė bauda už jo nesilaikymą: „Kaip dabar daroma su trikojais arba termovizoriais, čia bus lygiai tas pats. Kartas nuo karto bus galima patikrinti miške, kaip medžioja inspektorius su šunimi be jam įdiegto kontrolės aparato. Žinoma, tai padaryti būtų sudėtinga. Galbūt kaimynai pamatę neregistruotą gyvūną paskleis žinią socialiniuose tinkluose. Tai yra bendros kultūros problema. Jei įstatymas priimamas, sutariame, kad jo laikomės. Jei vienetai to nedarytų, vis tiek būtų proveržis pirmyn. Tokia mano nuomonė.“
Tiesa, gyvūnus ženklinti bei registruoti turės ir įvairių prieglaudų savininkai. Anot L.Mažylio, teisės aktai apibrėžtų, ar joms būtų taikomos kokios nors lengvatos.
„Kol kas aš galvojau apie vieną žmogų, dėl veislynų ir prieglaudų reikėtų atskirai apgalvoti jų statusą. Manau, atsakymai randami į visus klausimus“, – sakė politikas.
Lietuvoje įstatymą įgyvendinti sunku nebus
P.Auštrevičius sako, kad Europos Sąjungos politika, kalbant apie gyvūnų gerovės sritį, naminius augintinius palieka nacionalinei kompetencijai. Kiekviena valstybė tvarkosi taip, kaip mano esant reikalinga.
„Kai kurios šalys yra labai civilizuotos, kitos tik dalinai. Lietuvoje mes esame populistų įkaitai, anksčiau Darbo partija siūlė atidėti gyvūnų registraciją bandant prisivilioti senesnius, mažiau pajamų turinčius, kaime gyvenančius rinkėjus. Kas yra nusikaltimas ir prieš gyvūnų gerovę, ir prieš piliečius. Ir štai ką mes turime“, – savo nuomonę dėstė europarlamentaras.
Paklaustas, kaip bus bandomas įgyvendinti įstatymas, kuris kadaise susilaukė nepasitenkinimo, jis teigė, kad galima ieškoti įvairių priemonių. Pavyzdžiui, siekiant sumažinti mikroschemų kainas, valstybė galėtų padėti prieglaudoms juos įsigyti.
„Nemanau, kad valstybės investicijos šioje srityje yra beprasmės. Jos lygiai tokios pačios kaip kelių statyboje ar pastatų tvarkyme. Jei mes esame civilizuota visuomenė, nereikia skaičiuoti savo išsivystymo lygio pagal kelių ilgį“, – sakė politikas.
Vis dėlto, kalbai pasisukus apie įstatymo įgyvendinimą, kol kas P.Auštrevičius nieko tikslaus nepasakė, tik svarstė, ką būtų galima padaryti. Anot jo, jei kaime ir liks vienas kitas nežymėtas bei neregistruotas gyvūnas, tai problemų nesukels.
„Veterinarijos ir maisto saugos tarnyba, žinodama kitų valstybių padėtį, gali padaryti pačius racionaliausius sprendimus. Galbūt bus mobilios komandos, kurios važiuos į mažesnius kaimus, kuriuose nėra veterinarijos klinikos. Mes esame mažas kraštas, prezidentas gali pasisveikinti su kiekvienu šios valstybės piliečiu, mes nesame Kinija“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
