„Galime skleisti optimizmą aplink save dėl sėkmės rinkimuose, kad nesame nušluoti į patvorį, o dabar opozicijoje galime kalbėti. Tačiau kas yra mūsų sėkmė, jei Lietuvoje yra prastai, pavojinga? – šeštadienį vykstančiame TS-LKD tarybos posėdyje retoriškai klausė V.Landsbergis. – Jei yra formulė, kad mūsų rezultatai – ne tokie blogi, kokie galėjo būti, yra ir kita formulė: rezultatai – ne tokie geri, kokie galėjo būti.“
Vėliau kalbėjęs Seimo narys Antanas Matulas taip pat siūlė nesidžiaugti, kad partija laimėjo rinkimus, nes iš tiesų jų nelaimėjo.
Anot V.Landsbergio, „ne tiek daug reikėjo, kad netikėtai sau būtume gavę daugiausiai balsų, nebūtinai būtume sudarę valdančiąją koalciiją, bet būtume pirmieji, kuriems tai būtų buvę siūloma“.
Prieš rinkimus svarbiausia buvusi kasdienė partijos laikysena – „kaip atrodome ir kalbame, ypač – jautriais visuomenei klausimais“. Politikas pripažino, jog socialiniai klausimai TS-LKD ne itin rūpėjo, ir sutiko su komentatorių, psichologų priekaištais dėl nejautrumo, nesugebėjimo tinkamai kalbėti su žmonėmis. Partija daugiausiai dėmesio kreipė į energetiką, sutvarkyti mokesčius, finansinį stabilumą.
„Patvarkėme dirbdami vienapusiškai, susikoncentravę į dalykus, kurie nebūtinai lėmė rinkėjų palaikymą. Išsilavinusieji suprato to reikmę ir nesulaukėme atmetimo nei gatvių riaušėmis, nei per rinkimus, bet to nepakako“, – kalbėjo politikas.
Netinkamas bendravimas su žmonėmis esą tęsėsi net gaunant signalų dėl netinkamos strategijos, galvojant: ai, nueisime iki tikslo, o paskui bus gerai.
V.Landsbergis pripažino, kad vos pernai susikūrusiai partijai „Drąsos kelias“ konservatoriai leido atimti dalį savo rinkėjų, „darydami klaidų šiuo jautriu klausimu“. Partijos laikysena dėl Laimutės Stankūnaitės dukters perdavimo motinai „nuvedė į mišrų vienkartinį darinį, sukurtą vieneriems rinkimams, siekiant suskaldyti dešinįjį elektoratą“.
Anot europarlamentaro, šis politinis projektas pavyko, mat surinko net 100 tūkst. balsų. Pusė šių rinkėjų esą buvo pervilioti iš konservatorių: „Dėl nejautrumo ne tik vieno ar kito žmogaus likimo apžvilgiu, bet ir dėl to, kaip žiūrima į absoliučiai neklaidingą, o gal kartais klystančią teisėsaugą. Nuvylėme dalį partijos rėmėjų ir paskatinome juos protesto balsavimui.“
Tuometė valdžios partija esą neturėjo strategijos ir referendumui dėl naujos atominės elektrinės statybos, nors esą turėjo kalbėti, kad balsavimui pateiktas apgaulingai suformuluotas klausimas. „Neaiškinome, nes manėme, gal laimėsime. Pastangų buvo tik paskutiniais mėnesiais, – samprotavo V.Landsbergis. – Apsidžiaugėme, kad atsirado Algimantas Čekuolis – protingas žmogus, protingai pakalbėjo, o paskui buvo sudirbtas su purvais. Kai vyko renginiai ir Andrius Mamontovas agitavo „prieš“, ar nereikėjo su juo pasikalbėti, ar jis teisingai supranta kontekstą?“
„Drąsos keliui“ atidavė 50 tūkst. balsų
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Mantas Adomėnas |
Tarybos posėdyje kalbėjęs Seimo narys, rinkimų štabo pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas priminė, kad iki rinkimų likus keletui mėnesių visuomenės apklausos rodė 6-7 proc. žmonių paramą konservatoriams. Per spalį vykusius parlamento rinkimus buvusi valdančioji TS-LKD gavo 15 proc. rinkėjų balsų ir turi 33 parlamentarus. Šiuos skaičius politikas įvertino kaip sėkmingos kampanijos, vykdytos televizijoje, radijuje, socialiniuose tinkluose ir atskirose vienmandatėse apygardose rezultatą.
M.Adomėnas džiaugėsi, kad vienmandatininkai Vilniuje laimėjo septyniose apygardose, Kaune – aštuoniose, bet apgailestavo, kad daugiamandatėje apygardoje pirmavo tik dviejuose miestuose.
Lietuvoje rinkėjai dažniausiai balsuoja pagal švytuoklės principą – valdančiuosius nustumia į opoziciją, o buvusioms opozicijos partijoms atiduoda daugiausiai simpatijų. Seimo nario teigimu, šį kartą TS-LKD prarado mažiausiai balsų iš visų buvusių valdžios partijų. Socialdemokratai 2008-aisiais po keletą metų užtrukusio augimo ir populistinių pažadų esą prarado beveik trigubai daugiau balsų.
Pasak M.Adomėno, prie pastovaus konservatorių elektorato prisidėjo 26 tūkst. balsų, bet apie 50 tūkst. balsų buvo atiduota „Drąsos keliui“. Naujais TS-LKD rėmėjais esą tapo jauni profesionalai, neseniai šeimas sukūrę žmonės, interneto vartotojai. Kai kuriose vietovėse populiarumu šiose visuomenės grupėse konservatoriai esą prilygsta Liberalų sąjūdžiui ar ner pirmauja. „Populistai, „Vakaro žinių“ karta laimi prieš „Facebook“ kartą“, – apibendrino politikas.
Tarybos narys Andrius Vyšniauskas pritarė, kad didelė klaida buvo leisti kai kuriems partijos nariams stoti „Drąsos kelio“ pusėn, taip pat – problemos Panevėžyje (čia išrinktas tuometis Seimo narys Vitas Matuzas pernai atsidūrė teisėsaugos akiratyje) ir „šiokie tokie neramumai Klaipėdoje“.
Seimo nario Arvydo Anušausko manymu, „Drąsos kelias“ perviliojo gerokai mažiau konservatorių. Ši partija esą labiausiai suviliojo „Tvarkos ir teisingumo“ rėmėjus.
Partijos pirmininkas Andrius Kubilius pripažino, kad kartais buvo kalbama netinkamai, tačiau bendrai rinkimų kampaniją jis įvertino teigiamai, mat buvo nepasiduota populizmui.
Rinkimų štabo vadovo Raimundo Aleknos manymu, natūralu, kad TS-LKD sulaukė sėkmės didžiuosiuose miestuose, kur visuomenė – politiškai labiau išprususi, ji balsavo už „solidžią partijos vadovų laikyseną“ ir darbų tęstinumą. „Gaila, kad kaimiškose vietovėse neradome tinkamo žodyno pristatyti darbus“, – pripažino jis.
Konservatorius šmaikštaudamas paragino kolegas nustoti dairytis atgal : „Kodėl varnos vis neišskrenda žiemoti į pietus? Nes vis grįžta pasižiūrėti, kaip toli nuskrido.“
