Iki 16 val., VRK duomenimis, balsavo 14,38 proc. rinkėjų, o kartu su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto bendras aktyvumas rinkimuose siekia 21,79 procento.
2019-aisias iki 16 val. balsavo 31 proc. rinkėjų, o sudėjus ir 10,74 proc. balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 41,74 procento. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.
2014-ųjų rinkimuose iki 14 val. buvo balsavę 23,41 proc. rinkėjų, o su balsavusiais iš anksto (6,69 proc.) aktyvumas jau tada siekė 30,1 procento. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo renkamas prezidentas antrajame ture.
2009-aisiai, kuomet EP rinkimai taip pat, kaip ir šiemet, nesutapo su kitais rinkimais, rinkėjai buvo dar pasyvesni – bendrai rinkimų dieną iki 14 val. ir iš anksto balsavusiųjų buvo 12,63 procento. Šį sekmadienį iki 14 val. balsavusiųjų buvo 18,2 procento.
2005-aisiais, pirmąkart renkant Lietuvos atstovus EP, iki 14 val. ir iš anksto bendrai balsavo 30,53 proc. rinkėjų.
VRK už ankstesnius metus pateikia 10 val., 14 val. ir 19 val. duomenis.
Sekmadienį vykstant pagrindiniam balsavimui, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.
Komisijos duomenimis, aktyviausiai rinkimų dieną šį sekmadienį toliau balsuojama Šalčininkų rajono (24,45 proc.), Palangos (22,67 proc.), Neringos (21,36 proc.), Birštono (20,51 proc.), Vilniaus rajono (17,6 proc.), Druskininkų (16,48 proc.) savivaldybėse, pasyviausiai rinkėjai sekmadienį – Visagino (8,18 proc.), Kalvarijos (9,84 proc.), Kelmės rajono (10,54 proc.), Pagėgių (11,25 proc.) savivaldybėse.
VRK atstovė Indrė Ramanavičienė sako, kad rinkėjų aktyvumas kurortuose gali būti siejamas su žmonių atostogomis.
„Kadangi galima balsuoti kitose apylinkėse, nei rinkėjai yra deklaravę gyvenamąją vietą, tai natūralu, kad Lietuvos pajūryje ir kituose kurortuose yra aktyviau balsuojama“, – sakė ji.
Tuo metu aktyviausiai balsuojančiame Šalčininkų rajone, pasak VRK atstovės, panašios tendencijos EP rinkimuose stebėtos ir 2019 bei 2009 metais.
EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.
EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.
Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.
Rinkimų biuletenyje įrašyta 14 partijų ir viena koalicija.
Rinkimuose dalyvauja Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.
EP narių kadencija trunka penkerius metus.
Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val., valią pareikšti bus galima iki 20 valandos.
