Sumažėję oro taršos rodikliai fiksuojami ir Lietuvoje. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – oro kokybė buvo geresnė, palyginti su 2019-aisiais. Sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido, anglies monoksido, kai kurių sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija aplinkos ore. Viena iš sumažėjusios oro taršos priežasčių – gyventojų mobilumo pokyčiai dėl pandemijos metu įvesto karantino.
Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius EAA aptardamas esamą situaciją taip pat džiaugėsi gerėjančia oro kokybe, tačiau pažymėjo: „Negalime ignoruoti to, kad dėl oro taršos pirmalaikių mirčių skaičius Europoje vis dar yra per didelis. „Europos žaliuoju kursu“ užsibrėžėme užmojį sumažinti visų rūšių taršą iki nulio. Jei norime sėkmingai eiti tuo keliu ir visapusiškai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, turime dar labiau sumažinti oro taršą ir labiau suderinti savo oro kokybės standartus su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis“.
Nors 2020 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija tiek Vilniuje, tiek Kaune neviršijo ribinės vertės, tačiau kitas šiam teršalui taikomas švaraus oro kokybės standartas – KD10 paros ribinė vertė – dažniausiai buvo pažeidžiamas šaltuoju metų laiku: spalio–kovo mėn.
Primenama, kad kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui šiuo laikotarpiu turi šiluminės energijos gamyba ir individualių namų šildymas kietuoju kuru. Prasidėjus šildymo sezonui užterštu aplinkos oru dažniausiai skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).
Degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir kt. Taip pat atšalus orams suintensyvėja šilumos energijos gamyba ne tik individualiuose namuose, bet ir energetikos įmonėse – dėl to taip pat padidėja teršalų išmetimas į orą. Be to, šaltomis dienomis orai dažnai būna ramūs, be kritulių, oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus.
Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos. Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose.
Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų bei jų kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, dioksinų.
Aplinkos ore padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, pastebima daugiau ūmių sveikatos sutrikimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei pasunkėja kvėpavimas. Pastebimi lėtinių kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligų paūmėjimai – ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.
Be to, kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, kas gali lemti lėtinį apsinuodijimą, alergines organizmo reakcijas. Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių poveikis siejamas su vidutinės būsimos gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų bei plaučių vėžio. Kietosios dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas ir dalelių koncentracijai nepasiekus nustatytos ribinės vertės.
Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas), ekologiškai švarią atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminę) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų. Primename, kad pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenimui, yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.
