Po pirmųjų mūsų krašte vykusių EP rinkimų į Briuselį išvažiavo 13 Lietuvos atstovų. Darbus vienoje pagrindinių ES institucijų jie baigs liepos viduryje. Per penkerius EP praleistus metus mūsų politikams teko daug iššūkių: perprasti europinės politikos taisykles, nelengvą darbo EP specifiką ir kuo geriau atstovauti Lietuvos interesams.
Pradžia sunki
Socialdemokratas Justas Paleckis pasakoja, kad prieš penkerius metus darbą EP pradėję mūsų valstybės atstovai jautėsi lyg pirmaklasiai. „ES institucijų veiklos mechanizmas labai sudėtingas. Net ir didelę patirtį turintiems politikams atsistoti į normalaus darbo vėžes prireikė 1-1,5 metų“, – prisiminė jis.
Socialdemokratas Justas Paleckis pasakoja, kad prieš penkerius metus darbą EP pradėję mūsų valstybės atstovai jautėsi lyg pirmaklasiai.
Tačiau įsivažiavus darbai ėjosi lyg iš pypkės. J.Paleckis džiaugėsi prisidėjęs prie to, kad būstams renovuoti iš ES struktūrinių fondų būtų galima panaudoti daugiau lėšų, nei buvo numatyta pagal anksčiau galiojusią tvarką. J.Paleckis EP taip pat rūpinosi tuo, kad ES valstybėms, iš kurių emigruoja nemažai gabiausių specialistų, būtų numatytos tam tikros piniginės kompensacijos. „Sieksime sukurti fondą protų nutekėjimo pasekmėms švelninti. Dalis jo lėšų atitektų ir Lietuvai“, – aiškino jis.
Vadovavosi principais
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Laima Andrikienė prieš išvažiuodama į EP suformulavo sau tikslus ir uždavinius, kurių ketino siekti. Viena darbingiausių mūsų krašto europarlamentarių vadovavosi keliais pagrindiniais principais. „Visus savo pasiūlymus, kalbas ir apsisprendimą prieš balsuodama perleisdavau per tą patį „filtrą“ – kokia iš to nauda Lietuvai? Ar čia yra Lietuvos interesas, o jei taip, koks jis? Ir galiausiai – jei negali Lietuvai padėti, tada bent nepakenk“, – dėstė ji.
L.Andrikienė tikino, kad dirbdama EP su ypač dideliais sunkumais nesusidūrė. Jai padėjo mūsų krašte įgyta solidi politinė patirtis. „Pasigedau tik geresnio politikos ir veiksmų koordinavimo su Lietuvos valstybės institucijomis. Taip pat norėjau turėti daugiau kontaktų su interesų grupėmis Lietuvoje: profsąjungomis, asocijuotomis verslo struktūromis, studentų organizacijomis, Savivaldybių asociacija“, – įsitikinusi L.Andrikienė.
Pasirūpino surašymu
Europarlamentarė Ona Juknevičienė mano, jog EP praleisti metai buvo jai sėkmingi. Parlamentarė daug prisidėjo prie to, kad Europos globalizacijos fondas būtų padidintas iki 1 mlrd. eurų. Šio fondo parama gali pasinaudoti bankrutavusių įmonių darbuotojai, nukentėjusieji ne tik dėl globalizacijos, bet ir dėl ekonominės krizės.
O.Juknevičienės sąskaitoje – ir reglamentas dėl gyventojų bei namų ūkių surašymo. „Iki šiol ES nebuvo bendros statistikos. Surašymus, nuo kurių priklausydavo ir finansinė Bendrijos parama, kiekviena valstybė atlikdavo skirtingai. Dabar visoms ES valstybėms privaloma ta pati tvarka“, – paaiškino ji.
Ne viskas gerai
Darbo partijos atstovas Šarūnas Birutis įsitikinęs, kad pirmosios kadencijos Lietuvos europarlamentarai gerokai pagyvino EP. „Ši institucija buvo šiek tiek sustabarėjusi. Prie ES prisidėjus naujoms valstybėms, į EP atkeliavo daugiau gyvybingumo“, – mano jis.
Mūsų europarlamentarų darbą Š.Birutis vertina kaip truputį geresnį nei vidutinišką. Pasak jo, per mažai dėmesio buvo skirta įstatymų leidybos komitetams. „Komitetuose pritariama 70 proc. teisės aktų, lemiančių ES ekonominius, socialinius ar ūkinius reikalus. Todėl labai svarbu, ar mes dalyvaujame, kai jie priimami, ar traukinys važiuoja be mūsų“, – aiškino Š.Birutis.
Valstietis liaudininkas Gintaras Didžiokas sutiko, kad Lietuvos europarlamentarai įpūtė naujų vėjų į EP. Jo nuomone, Europos politikoje atsirado daugiau supratimo tokioms valstybėms kaip Lietuva. Besibaigiančią EP kadenciją G.Didžiokas įvertino kaip įtemptą ir darbingą. Per penkerius metus EP G.Didžiokui daugiausia nervų sugadino finansiniai klausimai. „Labiausiai teko kovoti dėl Lietuvai skiriamų ES lėšų“, – prisiminė jis.
Nelengva, bet patinka
EP dirbusiems politikams teko susidurti ir su rimtais gyvenimiškais iššūkiais, pavyzdžiui, nuolatinėmis kelionėmis maršrutu Vilnius-Briuselis-Strasbūras. O.Juknevičienei įprasti prie gyvenimo „ant lagaminų“ neprireikė. „Ir anksčiau buvau kaip varlė keliauninkė, todėl nepajutau šoko ar būtinybės kaip nors prisitaikyti prie darbo EP“, – dėstė ji.
Š.Biručiui penkeri darbo EP metai buvo nelengvi. Pirmadienį jis išskrisdavo į Briuselį, ketvirtadienio naktį grįždavo namo, o penktadienį važinėdavo po Lietuvą susitikti su rinkėjais. L.Andrikienė irgi juokauja, kad dirbo stiuardese. Nors nuolatiniai skraidymai, oro uostuose gaištamas laikas jai nebuvo labai malonūs, viską atpirkdavo darbas EP. „Didžiausia mano gyvenimo Strasbūre ir Briuselyje dalis yra darbas nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Neslėpsiu, man tai labai patinka. Jei būtų priešingai, tikriausiai ir grandinėmis niekas neišlaikytų“, – šypsojosi ji.
