Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme pranešė, kad Lietuvos atžvilgiu pirmą kartą gali būti siūloma priimti Ministrų Komiteto rezoliuciją.
„Tai reikštų, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje“, – rašoma Vyriausybės atstovės Karolinos Bubnytės ataskaitoje.
Ataskaita trečiadienį apsvarstyta Vyriausybės pasitarime.
Anot ataskaitos, dėl R.Pakso teisių birželį viešus debatus ketina surengti Europos Tarybos Ministrų Komiteto Žmogaus teisių komisija.
„Visai tarptautinei bendruomenei yra pagarsinama, kad Lietuva negerbia Žmogaus teisių teismo sprendimo. Tai pakankamai rimta sankcija“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė K.Bubnytė.
Ji sakė šį klausimą neseniai pristačiusi ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Anot K.Bubnytės, dėl sprendimo nevykdymo teoriškai R.Paksas galėtų dar kartą kreiptis į Strasbūro teismą.
„Atsiranda galimybė pareiškėjui kreiptis pakartotinai į Žmogaus Teisių Teismą dėl sprendimo nevykdymo. Mes galime užsidirbti dar vieną pažeidimą“, – teigė ji.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad R.Paksui teisė dalyvauti Seimo rinkimuose gali būti atverta tik pakeitus Konstituciją. Seime iki šiol pritrūkdavo balsų priimti tokias pataisas.
Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys. Pernai spalį jis pasitraukė iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pareigų. Lietuvos prokurorai nori jam pateikti įtarimus korupcijos byloje. Europos Parlamentas šiuo metu svarsto, ar panaikinti politiko neliečiamybę.
