„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 05 21

Europos Komisija sudarė sąlygas žmonių „čipavimui“. Ar tikrai?

Feisbuke dalinamasi vaizdo įrašais, kuriuose aiškinama neva sąmokslo teorija tapo realybe – Europos Komisija (EK) patvirtinto žmonių „čipavimo“ politiką. Tai nėra tiesa.
Širdies stimuliatorius, aktyvusis implantuojamas medicinos prietaisas (AIMP)
Širdies stimuliatorius, aktyvusis implantuojamas medicinos prietaisas (AIMP) / „Scanpix“ nuotr.

Sarkazmu persunktame vaizdo įraše teigiama, kad visuotinis žmonių žymėjimas mikroschemomis EK dėka tapo privalomas. Per vieną parą turiniu pasidalino 1,1 tūkst. socialinio tinklo vartotojų.

15min nuotr./Įštrauka iš vaizdo įrašo
15min nuotr./Įštrauka iš vaizdo įrašo

„Taip, „čipų“ nebus. Griūva visos sąmokslo teorijos! Bus tiktai aktyvieji implantuotamieji medicinos prietaisai“, – Kazimiero Juraičio „Youtube“ kanale patalpintame video skelbia veido nerodantis personažas. Vaizdo įrašą ta pačia tema paskelbė ir pats K.Juraitis.

Tačiau skelbiama informacija yra klaidinga. Vaizdo įrašo autorius pasisakymo pradžioje perskaito vieną dokumento sakinį ir pareiškia, kad tik šis sakinys žiūrovams turėtų rūpėti. K.Juraičio įraše teigiama, kad „viską skaityti bus nuobodu“.

Tačiau būtent dėl nenoro ar vengimo skaityti kas parašyta toliau, eteris yra užpildomas su realybe prasilenkiančiomis teorijomis apie „čipavimą“.

Teisinėse džiunglėse

Feisbuke skelbiamame vaizdo įraše pristatomas dokumentas – tikras, gegužės 18 d. priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas. Dokumente minimos aktyvieji implantuojamieji medicinos prietaisai (AIMP), tačiau reglamentas nėra skirtas AIMP įteisinti ar leisti jais naudotis.

15min nuotr./Mitai apie COVID-19 sklaidą
15min nuotr./Mitai apie COVID-19 sklaidą

Eilutėje, kurią skaito ir K.Juraičio kanale šnekantis anonimas, kalbama apie AIMP reglamentuojančių įstatymų suderinamumo direktyvą, priimtą 1990 m.

Tuo metu vaizdo įraše pristatomas dokumentas leidžia pratęsti AIMP sertifikuojančių įstaigų veiklą iki 2021 m. gegužės 25 d. Kitu atveju dalis tokių įstaigų nebegalėtų teikti AIMP sertifikatų jau nuo kitos savaitės.

EK teigimu, galimybė sertifikuoti AIMP pratęsiama „siekiant išvengti gyvybiškai svarbių medicinos priemonių trūkumo“.

Kas yra AIMP?

1990 m. priimtas Tarybos reglamentas AIMP apibrėžia kaip „medicinos prietaisą, kurį ketinama chirurginiu arba medicininiu būdu visiškai arba iš dalies implantuoti į žmogaus organizmą arba medicininės intervencijos būdu įtaisyti į natūralią žmogaus organizmo angą, kurioje jis paliekamas po šios procedūros“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno klinikose atliekama chirurginė operacija implantuojant klajoklio nervo stimuliatorių
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno klinikose atliekama chirurginė operacija implantuojant klajoklio nervo stimuliatorių

Vis dėlto skirtingai nei norėtų įteigti vaizdo įraše kalbantys asmenys, AIMP nėra sekimo ar kontrolės įrenginiai. AIMP kokybės vertinimo sertifikatus teikianti Jungtinės Karalystės įmonė BSI savo tinklalapyje pateikia AIMP pavyzdžių.

Tai implantuojami širdies stimuliatoriai, defibriliatoriai, vėžio gydymui taikomos brachiterapijos įranga, hemodinaminės pagalbos prietaisai, klausos implantai, gliukozės lygios stebėjimo prietaisai, infuzinės pompos.

AIMP įrangos sertifikavimu užsiimanti Vokietijos įmonė „TÜV Rheinland“ be jau minėtų pavyzdžių pateikia insulino pompas ir akies tinklainės implantus.

AIMP – daugiausia gyvybiškai svarbi įranga be kurios pacientai gali netekti gyvybės. Dėl COVID-19 pasikeitus aplinkybėms ir nesant galimybės naujai įvertinti AIMP sertifikuojančias įmones, nuspręsta pratęsti anksčiau veiklos leidimą gavusių sertifikatus teikiančių įmonių veiklą dar metams.

15min nuotr./Mitai apie COVID-19 sklaidą
15min nuotr./Mitai apie COVID-19 sklaidą

Tokių priemonių imtasi siekiant išvengti situacijos, kuomet nesant kam patikrinti AIMP kokybės, įrenginiai nepasiekia pacientų, kuriems pagalba yra gyvybiškai svarbi.

15min vertinimu, feisbuke skelbiamas vaizdo įrašas yra klaidingas. Nors kalbama apie tikrą dokumentą, iškraipoma jo esmė. Dokumentas nr. 32020R0666 neskelbia apie „čipavimo“ ar kitų implantuojamų technologijų naudojimo įteisinimą.

Dėl bendrų AIMP taikomų standartų ES susitarė dar 1990 m., o vaizdo įraše aptariamas dokumentas leidžia pratęsti AIMP sertifikuojančių įmonių veiklą metams. Dar daugiau, AIMP – gyvybiškai būtini įrengimai, kurių tapatinimas su „čipavimu“ neatspindi nei jų svarbos, nei savokos.

Užsikirtusi plokštelė

„Čipavimu“ gąsdinanti teorija – naujam gyvenimui prikeltas senas sąmokslas. Pavyzdžiui, 2014 m. siaučiant Ebolos virusui taip pat pasirodė melaginga informacija apie neva vakcinose nuo viruso laukiančius RFID siųstuvus.

Pirmąsias teorijos užuomazgas COVID-19 pandemijos metu pastebėjome dar balandį, tačiau pagreitį teorija įgavo gegužę. Nors nei vaistų, nei skiepų nuo COVID-19 vis dar nėra, dažniausiai teorija siejama su „čipavimu“ masinio vakcinavimo metu.

Dabar, kaip ir Ebolos protrūkio metu, sąmokslo teorijos apie implantuojamas mikroschemas atsirado anksčiau už skiepus nuo ligos, kuriai skirti gydymo baiminamasi.

Europos Sąjungos (ES) išorės veiksmų tarnybos strateginės komunikacijos padalinio „Euvsdisinfo“ analitikai gegužės 14 d. pastebėjo, kad informaciją apie vakcinose besislepiančias mikroshcemas aktyviai skelbė Kremliui palanki žiniasklaida. Neegzistuojančiu „čipavimu“ melagingai kaltintos masonų ložės, Billas Gatesas.

Informacinės erdvės stebėseną atliekančių Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikų vertinimu, nuo vasario 1 d. nustatytas 1151 skirtingų tipų informacinių incidentas, skleidžiamas elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, kurie susiję su COVID-19.

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. dezinformacijos ir klaidinančios informacijos atvejų skaičius šiemet išaugo beveik 3 kartus.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“