Išimtinė jos kompetencija – tirti ES biudžetui kenkiančius nusikaltimus, vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir prireikus užtikrinti, kad jie būtų nuteisti (valstybių narių teismuose). Europos prokuratūra bus nepriklausoma institucija, kurios atžvilgiu vykdoma demokratinė priežiūra.
„Šiandien Komisija pateikė pasiūlymą įsteigti Europos prokuratūrą, pažadėtą mano 2012 m. kalboje apie Sąjungos padėtį. Ši iniciatyva patvirtina Komisijos įsipareigojimą saugoti teisinę valstybę. Ji labai pagerins mokesčių mokėtojų pinigų apsaugą ir leis veiksmingai kovoti su sukčiavimu naudojantis ES fondais. Taip pat Komisija tesi savo įsipareigojimą stiprinti ir griežtinti OLAF procedūras, taikomas užtikrinant procesines garantijas – jos suderinamos su procesinėmis garantijomis, kurias taikys Europos prokuratūra“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso.
Anot už kovą su sukčiavimu atsakingo Komisijos nario Algirdo Šemetos, Europos prokuratūra užtikrins, kad ES biudžeto apsauga visoje Europoje taptų deramu prioritetu: „Ji užpildys spragas, atsirandančias dėl valstybių narių baudžiamosios teisės sistemų skirtumų ir todėl, kad jos įgaliotos veikti tik savo šalies teritorijoje, o Sąjungos institucijos baudžiamųjų tyrimų vykdyti negali. Kol kas OLAF tęs svarbią kovos su sukčiavimu veiklą tose srityse, kurios nepatenka į naujosios institucijos kompetenciją. Įgyvendinus šiandien pateiktus pasiūlymus dar pagerinti šios tarnybos valdymą, taip pat neseniai atliktą reformą, ji taps veiksmingesnė ir atskaitingesnė. Tai leis mums daug geriau kovoti su sukčiavimu ES lėšomis ir nuo jo atgrasyti.“
Europos prokuratūros idėja pasiūlyme išdėstyta paprastai: jeigu yra bendrasis biudžetas, kurio lėšos surenkamos iš visų ES valstybių narių ir kuris tvarkomas pagal bendras taisykles, reikia ir bendrųjų priemonių, kuriomis šis biudžetas visoje Sąjungoje veiksmingai saugomas. Apsauga ir vykdymo užtikrinimas kovojant su sukčiavimu ES lėšomis įvairiose ES šalyse šiuo metu yra labai skirtingo lygio. Išaiškintų nusikaltimų ES biudžeto atžvilgiu skaičius įvairiose šalyse labai skiriasi, tačiau ES vidurkis tesiekia 42,3 proc. (žr. priedą). Dažnai pasitaiko, kad baudžiamasis persekiojimas iš viso nevykdomas, paliekant sukčiautojams galimybę pasinaudoti teisinio reglamentavimo spragomis ir pasisavinti piliečių pinigus. Net kai baudžiamasis persekiojimas vykdomas, labai skiriasi įvairiose valstybėse priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių dėl nusikaltimų ES biudžeto atžvilgiu skaičius.
Europos prokuratūra užtikrins, kad kiekviena byla dėl įtariamo sukčiavimo ES biudžeto atžvilgiu būtų išnagrinėta ir išspręsta – nusikaltėliai turi žinoti, kad bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir privalės atsakyti teisme. Tai turės stiprų atgrasomąjį poveikį.
ES sutartyse numatyta, kad Danija nedalyvaus Europos prokuratūros veikloje. Jungtinė Karalystė ir Airija taip pat nedalyvaus šiame projekte, nebent pačios aiškiai pareikštų norinčios prisijungti.
