„Mano žinia jums – jūs turėtumet tarptautiniuose renginiuose kalbėti savo kalba. Lietuviai ypač pirmininkavimo metu turėtų kalbėti savo kalba, tai geriausias kelias jos plėtrai, ir geriausias būdas komunikacijai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė M.Benedetti.
„Nebijokite, kad liksite nesuprasti, nes tai nedaugelio mokama kalba. Tai netiesa, būtent tam mes ruošiamės“, – kalbėjo vertimo žodžiu generalinis direktorius, dalyvavęs Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“.
Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Politikos rengimo ir šalių analizės direktorius Pierre'as Mairesse'as konferencijoje pažymėjo, jog užsienio kalbų mokymui ES turėtų būti skirta daugiau dėmesio.
„Su užsienio kalbų mokymu susijusi situacija Europoje turėtų būti pagerinta. Tik vienas skaičius – 42 procentai 13 metų moksleivių gali susikalbėti pirmąja užsienio kalba, to nepakanka“, – sakė EK pareigūnas. Jis taip pat pažymėjo, jog moksleivių užsienio kalbų mokėjimo lygis skirtingose šalyse pernelyg skiriasi.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje labiausiai paplitusi užsienio kalba išlieka rusų, tačiau daugėja ir mokančiųjų anglų kalbą. 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 78,5 procento visų Lietuvos gyventojų, be savo gimtosios kalbos, mokėjo vieną ar daugiau kalbų, o daugiausia mokančiųjų rusų kalbą – 63 procentai gyventojų.
2011 metais, palyginti su 2001 metais, išaugo anglų kalbą mokančių gyventojų dalis – nuo 16,9 iki 30,4 procento. Lenkų kalbą mokėjo 8,5 procento, vokiečių – 8,3 procento gyventojų.
Rugsėjo 26-ąją minima Europos kalbų diena.
