Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2017 04 10

Europos kultūros sostine tapsiančio Kauno opozicija pasigenda dėmesio kultūros objektams

Kaunas jau 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine, tačiau opoziciniai konservatoriai kritikuoja valdančiuosius, kad kultūros objektų statyboms lėšos nėra numatomos, pasigendama ir pastatų pritaikymo vizijos.
Romuva
Romuva

Spaudos konferenciją surengę Kauno opoziciniai konservatoriai pripažįsta, kad per dvejus „Vieningo Kauno“ vadovaujamos koalicijos darbo metus miesto biudžetas išaugo, įgyvendinami planai atnaujinti miesto parkus, stadionus, o pats Kaunas tapo pastebimesnis – tai įrodo ir gautas 2022-ųjų Europos kultūros sostinės titulas.

Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai valdantiesiems negaili pastabų dėl to, jog šie esą neturi vizijos, kaip pritaikyti tvarkomus kultūros objektus, kaip panaudoti savivaldybei kariuomenės perduodamą 30 hektarų Aukštosios Fredos teritoriją. Valdantieji kritikuojami ir dėl nemažėjančių komunalinių mokesčių, abejojama dalies viešųjų pirkimų, nepriklausomų įmonių valdybų veiklos skaidrumu, apribota laisve politikams pasisakyti per tarybos posėdžius.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas dalį priekaištų vadina nepagrįstais bei pažymi, kad kai kurios konservatorių nurodomos problemos yra sprendžiamos.

TS-LKD frakcijos seniūnas Remigijus Skilandis sako, kad būtina peržiūrėti šildymo, atliekų išvežimo įkainius, nes jie, nepaisant prieš rinkimus duotų pažadų, esą nesumažėjo. Politikas pasigenda ir investicijų į viešąjį transportą.

„Kitas akcentas - pasirengimas Europos kultūros sostinei 2022-aisiais ne tik popieriuje, bet ir konkrečiais darbais: Kongreso rūmai, kuriems biudžete lėšos nenumatytos, stadionas ir visi kiti darbai“, – žurnalistams sakė R.Skilandis.

Jis kelia klausimą, ar vien šiemet skyrus kai kuriems paveldo objektams tvarkyti daugiau kaip 1 mln. eurų, pastatai bus pritaikyti visuomenės poreikiams. Pavyzdžiui, Kauno centrino pašto pastatą esą siūlyta tarybai perimti ir pritaikyti bibliotekai, įkurti architektūros ar turizmo informacijos centrą, bet taryba tai atmetė ir paliko ieškoti privačių investuotojų. Taip pat, anot jo, vėluoja procedūros dėl kino teatro „Romuva“ tvarkymo.

„Kelia nerimą ir bibliotekų uždarymas, šiuo metu uždaryta apie dešimt bibliotekų. Taip, reikia tą sistemą tvarkyti, bet reikia atsižvelgti ir į poreikį“, – aiškino R.Skilandis.

Tarybos narė konservatorė Edita Gudišauskienė pasigedo sprendimų, ką daryti su perduodama Aukštosios Fredos teritorija. Anot jos, dalį teritorijos būtų galima numatyti gyventojų nuosavybei į žemę atkurti, dalį galima skirti verslo investicijoms, galbūt net parduoti, o gautas lėšas investuoti į viešos paskirties statinius, pavyzdžiui, baseiną. Tačiau tai, jos nuomone, reikėtų spręsti neatidėliojant.

„Reikia dabar to sprendimo, ką mes su ja darome. Kai žinosime, galėsime aiškiai verslui siūlyti (...). Tai užtrunka pakankamai ilgai, nes verslui ateiti reikia ne vienos dienos. Jei sprendimai priimami šiandien, rezultatai gali būti po metų, po dvejų“, – aiškino ji.

Buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad biudžeto pajamos išaugo, bet, nepaisant to, nenumatytos lėšos Mokslo salos projektui, Dariaus ir Girėno stadionui, kitiems didiesiems projektams. Anot jo, net ir išrinkus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą būsimąjam koncertų centrui, iki šiol neparengtas techninis projektas.

Be kita ko, jis piktinosi tarybos posėdžiuose per pusę sutrumpintu laiku diskusijoms, klausimams. A.Kupčinkas teigė, kad per dvejus metus konservatoriai pateikė daugiau nei 120 įvairių pasiūlymų, tačiau jų valdantieji nesvarsto.

„Matyt, galioja tas principas, kad jeigu teikia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija bet kokį pasiūlymą, visi turi būti atmetami“, – aiškino jis.

Anot A.Kupčinsko, valdantieji sumažino savivaldybės subsidijas viešajam transportui, o labiausiai nerimą keliantis faktas – įmonių valdybų situacija, kai esą nesilaikoma principų, kad mažiausiai trečdalis įmonių valdybų narių būtų nepriklausomi.

Konservatoriaus teigimu, dalies įmonių valdybų narių nepriklausomumas kelia abejonių. Jis nurodė įmones „Kauno švara“, „Kauno energija“, „Kauno vandenys“, „Kauno autobusai“.

„Kalbama burtažodžiais, kaip „profesonalai“, bet dažnai jie būna susiję su tam tikra verslo grupe ar koncernu (...), jiems parinkti nebuvo skelbiami konkursai, vyrauja situacija, kai savivaldybė per įmones bando realizuoti daug vidaus sandorių“, – dėsto A.Kupčinskas.

Anot jo, pagal vidaus sandorius, kurie leidžia kai kuriuos darbus vykdyti be konkursų, tarp visų savivaldybių pirmauja Kauno miestas, jam tenka 51 proc. tokių operacijų.

„Tai rodo, kad iš dalies taikomi verslo metodai, bet jie pritaikomi ne pačiu skaidriausiu būdu, vis daugiau viešųjų pirkimų permeta vykdyti ne savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriui, bet pačioms įmonėms, įstaigoms – tas pats Dariaus ir Girėno stadionas, apie kurį daug kalbama (...), jiems pavesta patiems organizuoti rekonstrukcijos konkursą“, – kritikavo A.Kupčinskas.

Administracijos vadovas: darbai vyksta

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas teigė, kad „Romuvos“ rekonstrukcijos projektavimo darbai baigiami, rengiamasi skelbti konkursą, „Lietuvos paštui“ priklausančio centrinio pašto patalpos esą jau rado pirkėją.

Pasak administracijos vadovo, kai kurie projektai nejuda taip greitai, kaip norėtųsi, kadangi rekonstruojant pastatus reikia numatyti ir vietą automobiliams stovėti. Jis tikisi, kad Dariaus ir Girėno stadiono darbams laimėtojas bus atrinktas iki rudens.

Kalbėdamas apie Fredos teritoriją, administracijos direktorius sakė, kad šiuo metu rengiami techniniai projektai keliams, kanalizacijai ir kitai infrastruktūrai įrengti – teritorija bus suskirstyta 5-8 hektarų kvartalais, tuomet rengiami planavimo dokumentai.

„Taip, mes turime viziją: švari gamyba, visuomeninės paskirties objektai, galbūt kažkuris galas ir visuomeninės žemės grąžinimui, tikrai neatsisakome to, nes vienaip ar kitaip turime užbaigti procesą, bet mes turime ir kitų planų, kaip Kaune užbaigti žemės reformą“, – teigė G.Petrauskas.

Tai, jog savivaldybės įmonių valdybose daugumą sudaro ne politikai, kaip iki šiol, o verslo atstovai, jis nurodė kaip teigiamą praktiką – esą būtent dėl verslo žmonių dalyvavimo įmonės pasiekia geresnių rezultatų. Jis stebėjosi, kad buvęs meras A.Kupčinskas priekaištauja dėl daugybės vidaus sandorių,

„Kažkaip keista tą girdėti, nes tu pats tą patį ir darei. Visų pirma, nėra nieko naujo, antra, yra normalu, jei miesto savivaldybė turi kompetenciją ir gali kažką patys daryti“, – aiškino administracijos direktorius.

Anot jo, kai kurie vidaus sandoriai leidžia įsigyti, pavyzdžiui, atliekų išvežimo paslaugas kelis kartus pigiau, nei Vilniuje, kur skelbiami konkursai.

Atmesdamas kritiką dėl sutrumpinto laiko diskusijomis, G.Petrauskas sakė, kad tarybos nariai turi pakankamai laiko diskutuoti savivaldybės tarybos komitetuose.

„O taryboje diskutuoti vien tam, kad kažkas per „Pūko“ televiziją pamatytų, gal nėra reikalo. Čia mano asmeninė nuomonė“, – pabrėžė G.Petrauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos