Rezoliucijoje, kuriai ketvirtadienį pritarė 468 EP nariai, nepritarė 21, o dar 93 susilaikė, ES Taryba ir Europos Komisija (EK) raginama pokalbiuose su Baltarusija ir Rusija nuolatos kelti Astravo elektrinės saugos klausimą, o ES makrofinansinės paramos teikimo sąlygomis siekti, kad Baltarusija laikytųsi tarptautinių standartų, atliktų vadinamuosius elektrinės streso testus. Taip pat reikalaujama užtikrinti, kad elektrinė atitiktų tarptautinius standartus.
„Europos Parlamentas (...) yra susirūpinęs dėl saugumo problemų, kurias kelia Baltarusijos atominė elektrinė, statoma Astrave – mažiau nei 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, Lietuvos sostinės, ir visai netoli Lenkijos sienos, ir pabrėžia, jog įgyvendinant šį projektą reikalinga atidi tarptautinė priežiūra siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir standartus“, – pabrėžiama teisiškai neįpareigojančiame EP dokumente.
Europarlamentarai paragino EK įtraukti šios statomos atominės elektrinės saugumo ir skaidrumo klausimus į savo dialogą su Baltarusija ir Rusija. Pastarosios įmonė „Rosatom“ stato elektrinę. Taip pat EK raginama „reguliariai teikti ataskaitas EP ir valstybėms narėms, visų pirma Baltarusijos kaimynėms“ apie situaciją. Pabrėžiama, kad ir pati Baltarusija „privalo vykdyti įsipareigojimus savo piliečiams ir kaimyninėms šalims“.
Dokumente kritikuojami ir Baltarusijos veiksmai dalyvaujant bendrose su Rusija karo pratybose „Zapad“. Jų scenarijuje numatomas vakarinių kaimynų puolimas, įskaitant branduolinio ginklo naudojimo prieš Lenkiją simuliacijas. Pažymima, kad kitąmet šiose pratybose „gali būti išbandomi dar kiti agresyvūs scenarijai“.
Rezoliucijoje gausu kritikos Baltarusijai ir dėl politinės situacijos. EP atkreipė dėmesį, kad nuo 1994-ųjų Baltarusijoje nebuvo laisvų ir sąžiningų rinkimų, o per 2015 metų prezidento ir 2016 metų parlamento rinkimus nepadaryta pakankama pažanga, neatsižvelgta į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, kitų europinių struktūrų pastabas apie neužtikrinamas demokratines laisves.
EP teigiamai įvertino, kad po šių metų rinkimų į parlamentą pirmą kartą pateko po vieną opozicinės partijos ir nevyriausybinio sektoriaus atstovą, tačiau pažymi, jog jie „yra paskirti politiniais pagrindais, o ne atsižvelgiant į rinkimų rezultatus“.
Europarlamentarai išreiškė susirūpinimą, kad pagrindiniai Baltarusijos ekonomikos sektoriai priklauso valstybei, nuo 2000 metų šalyje neužregistruota naujų politinių partijų, o kartu taikomi nauji opozicijos ir pilietinės visuomenės organizacijų persekiojimo būdai bei atsiranda naujų politinių kalinių, varžoma žiniasklaidos laisvė.
Baltarusija, kuri vienintelė Europoje tebetaiko mirties bausmę, raginama „prisidėti prie visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo“. Vien šiemet Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas patvirtino keturis mirties nuosprendžius.