„Jei mes kalbame apie solidarumą, sąžiningą konkurenciją ir bendrą Europos Sąjungos rinką, tai turime elgtis atitinkamai ir užtikrinti teisingą paramos paskirstymą, – sakė EP narys iš Lietuvos. – Kodėl naujos ES narės, tarp jų ir Lietuva, turi būti diskriminuojamos?“
Šią savaitę Europos Parlamentas turi įvertinti Bendrosios žemės ūkio politikos padėtį ir pareikšti savo nuomonę apie planuojamas reformas. Svarstomi keturi tarpusavyje susiję teisės aktai.
Pagal stojimo į ES sutartį dalį išmokų žemės ūkiui moka Europos Sąjunga, nedidelė dalis skiriama iš nacionalinių biudžetų. Pagal Bendrąją žemės ūkio politiką išmokos naujoms narėms didinamos kasmet ir 2013 turėtų pasiekti ES senbuvių lygį.
G.Didžioko nuomone, būtina sukurti vieningą ES rizikos ir krizių valdymo sistemą, o svarbiausias šio laikotarpio tikslas – apsaugoti ES bendros žemės ūkio politikos finansavimą ir neleisti „išpešioti“ žemės ūkio biudžeto abejotinų idėjų naudai.„Esanti skaičiavimo metodika kelia didelių abejonių, ar ES parama Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių žemės ūkiui susilygins su Sąjungos senbuviais, – teigia G.Didžiokas. – Skaičiavimai pagrįsti senomis vertėmis ir pasenusiais kriterijais.“
Europos Parlamentui pateiktas klausimas dėl ES paramos ūkininkams dalies, teikiamos per valstybių kaimo plėtros fondus, didinimo. Siūloma tokią paramos dalį didinti lėčiau ir garantuoti, kad iki 2013 metų toks paramos modelis nebūtų taikomas naujoms ES narėms. Tai leistų suvienodinti tiesiogines išmokas senųjų ir naujųjų ES valstybių ūkininkams. Tačiau, pasak G.Didžioko, smarkiai abejojama, ar tokį tikslą pavyks pasiekti.
Kalbėdamas Europos Parlamente G.Didžiokas taip pat pabrėžė, kad būtina panaikinti apribojimus žemės plotams pagal 2003 m. birželio 3 d. būklę.
„Nuolat girdime apie maisto trūkumą, badą pasaulyje, pagaliau siekiame didinti biokuro gamybą, tad leiskime ūkininkams visiškai išnaudoti esamų resursų galimybes“, – Europos Parlamente kalbėjo G.Didžiokas.
Pasak Sąjungos už tautų Europą frakcijos EP vicepirmininko G.Didžioko, Lietuvoje šiuo metu yra beveik pusė milijono hektarų dirvonuojančios žemės, kurią būtų galima efektyviai išnaudoti.
Europos Parlamente taip pat svarstomas teisės aktas, kuris leistų padidinti ES šalių pieno kvotas, siekiant jų visiškai atsisakyti iki 2015 m.
Europos Komisija siūlo kasmet jas didinti 1 procentu. Europarlamentarai sutinka su tokiu didinimu 2009 ir 2010 metais, tačiau siūlo iš naujo įvertinti padėtį 2010 m. ir tik po to priimti tolimesnius sprendimus. Be to, EP nariai siūlo leisti laikinai padidinti to pageidaujančių ES šalių pieno kvotas tuomet, kai kitos šalys savo kvotų neišnaudoja. EP deputatai ragina įsteigti Europos pieno fondą, kuris remtų šio sektoriaus pertvarką.
G.Didžioko nuomone, būtina sukurti vieningą ES rizikos ir krizių valdymo sistemą, o svarbiausias šio laikotarpio tikslas – apsaugoti ES bendros žemės ūkio politikos finansavimą ir neleisti „išpešioti“ žemės ūkio biudžeto abejotinų idėjų naudai.