„Acheno piliečių įsteigtu apdovanojimu pagerbiame ir Lietuvos piliečius – tautą, kuri per savo istoriją daug iškentėjo ir turėjo sunkiai kovoti, kad užimtų teisėtą vietą Europos tautų šeimoje, tautą, kuri iškelta galva, daug ko atsisakydama, įveikė krizę ir dėl savo tvirto tikėjimo Europos Sąjunga (ES), ryžtingo solidarios Europos palaikymo mums visiems yra pavyzdys“, – per ceremoniją kalbėjo vienas aukščiausių Bendrijos pareigūnų.
Anot M.Schulzo, per pastaruosius šešis dešimtmečius buvo sukurtas išskirtinis dalykas – Europos idėja tapo realybe: priešai tapo draugais, pašalinti barjerai ir atvertos sienos, sugriautas regionas tapo didžiausia ir turtingiausia pasaulio vidaus rinka, diktatorių režimus pakeitė demokratiškos valstybės, o taika Europoje dar niekada netruko taip ilgai per visą jos istoriją. Tačiau vienybė buvo pasiekta tik tuomet, kai laisvės siekiantys žmonės Rytų ir Vidurio Europoje sugriovė geležinę uždangą.
Pirmoji Lietuvos deleguota eurokomisarė D.Grybauskaitė, kuruodama biudžeto ir finansų sritį, esą greitai įgijo puikią reputaciją: moters, kuri sako, ką galvoja, nieko negražina, vadina daiktus tikraisiais vardais, laikosi duoto žodžio ir beveik netoleruoja biurokratijos; puikios derybininkės, nebijančios prieštarauti didžiosioms valstybėms, bet siekiančios teisingų kompromisų.
 |
| Martinas Schulzas |
„Komisijoje pagarbiai buvo kalbama, kad viena narė yra išdidi juodojo karatė diržo savininkė“, – atskleidė EP vadovas.
Su D.Grybauskaite jam visų pirma asocijuojasi energija, veiksmingumas ir patikimumas. Šios savybės ir diplomuotos ekonomistės bei buvusios finansų ministrės žinios, atvykus į Briuselį, padėjo pasiekti didelių laimėjimų vedant derybas dėl ES finansų.
Lietuvė reformavo organizacijos biudžetą, kad jis būtų labiau orientuotas į konkurencingumą, skatino mokslinius tyrimus ir vystymąsi, sukūrė struktūriškai silpnų regionų paramos fondus, siekė visoms šalims priimtino rezultato, o kartu su komanda per ES viršūnių susitikimą pateikė skaičiavimus, kuriais remiantis buvo pasiektas susitarimas dėl 2007–2013 m. biudžeto.
„Per šiuo metu vykstančias sudėtingas ir sunkias derybas dėl biudžeto tiek aš, tiek kiti pasigendme jūsų išskirtinės energijos ir gebėjimo siūlyti kompromisus“, – prisipažino M.Schulzas.
Eurokomisarės postą išmainiusi į prezidentės, kad padėtų Lietuvai įveikti krizę, D.Grybauskaitė esą simbolizuoja naują Baltijos šalių politikų kartą – po sėkmingos nacionalinės karjeros jie išvyksta į Briuselį, o tuomet grįžta į gimtąją šalį eiti atsakingas pareigas. Taip pasielgė du buvę EP nariai – Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.
M.Schulzas priminė, kad prasidėjus krizei Lietuvos ūkis smuko 15 proc. „Tuo metu keletą kartų lankiausi Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Man padarė didelį įspūdį, kaip išdidžiai, ramiai ir ryžtingai žmonės stengėsi įveikti ekonominę krizę“, – pažymėjo jis.
Vokiečių politikas prisipažino gerbiantis D.Grybauskaitę, nors jų politinės idėjos ne visada sutampa. „Sakyčiau, kalbant apie vienašališką biudžeto mažinimo politiką mūsų pažiūros labai skiriasi, bet tai yra politikos ir sąžiningumo dalykai. Ją labai gerbiu todėl, kad ji yra drąsi ir nuoširdi. Ji atvirai išsako žmonėms savo poziciją ir paaiškina, kodėl mano, kad tam tikros priemonės yra būtinos ir jų reikia imtis. Jei Europoje turėtume daugiau tokia drąsa pasižyminčių vadovų, patirtume mažiau problemų.“
EP pirmininkas atkreipė dėmesį, kad, nepaisydama blogų pranašysčių dėl euro ateities, Lietuva toliau siekia 2015 m. įsivesti šią valiutą. „Tai turėtų priversti atsibusti mus, „senuosius“ europiečius, kartais leidžiančius sau nugrimzti į nusivylimą ES ir euru. Tai turėtų mums priminti, kad nereikėtų iš akių pamesti ilgalaikės perspektyvos, ir skatinti to siekti.
Nes euras, kuriam, beje, 2002 m. buvo skirtas Karolio Didžiojo apdovanojimas, tesėjo savo pažadą: užtikrino europiečiams augimą ir kainų stabilumą. Todėl galiu diagnozuoti ne euro krizę, bet euro zonos valdymo krizę. Kad ją įveiktume, reikia ilgalaikės ekonomikos vyriausybės ES lygmeniu.“
Todėl M.Schulzas įkvėpimo ieško D.Grybauskaitės drąsoje: ji tvirtina, kad prisijungimas prie euro zonos atitinka šalies interesus, ir teigia, kad Lietuva prisiims atsakomybę, o, jei reikės, prisidės prie gelbėjimo paketo.
EP vadovas priminė ir artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES, kurio vienas iš prioritetų bus Rytų partnerystė. Lapkritį Vilniuje vyks tam skirtas viršūnių susitikimas. D.Grybauskaitė visuomet save laikė tiltų su partnerėmis Rytuose tiesėja, nors šis požiūris, pagal kurį siekiama sutarimo su Rusija, nepadeda didinti populiarumo. Prezidentės, vienos iš nedaugelio ES politikų, klausomasi Ukrainoje. Ji taip pat siekia palaikyti dialogą su Baltarusija, o tai nėra paprasta ir kartu neturi iškraipyti vaizdo, kad diktatorius Aliaksandras Lukašenka yra gėda visai Europai.
