Aktyvumas juose buvo mažesnis nei per keletą pastarųjų balsavimų renkant europarlamentarus, tačiau tuomet EP rinkimai sutapdavo su Lietuvoje vykdavusiais prezidento rinkimais.
Mažiau balsavusiųjų būta tik 2009 metais, tuomet prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų.
Sekmadienį, rinkimų dieną, savo valią pareiškė beveik 0,5 mln. arba 20,93 proc. rinkėjų. Dar 7,41 proc. balsavo iš anksto.
Šie skaičiai dar truputį keisis gavus balsavusiųjų užsienyje duomenis.
„Mūsų rinkėjai turbūt įpratę, kad tai turi būti su prezidento rinkimais, tris kartus mums yra taip pavykę. Ir dar turbūt šį kartą pakišo koją rinkimų nuovargis – trečią kartą, kai kas antrą savaitgalį reikėjo eiti balsuoti, turbūt jau dalis rinkėjų nebepasiryžo to daryti“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Aktyviausiai sekmadienį balsuoti ėjo Šalčininkų rajono (45,57 proc.), Neringos (42,17 proc.), Birštono (41,93 proc.), Palangos (39,97 proc.), Širvintų rajono (37,97 proc.), Vilniaus rajono (33,87 proc.), pasyviausiai – Visagino (15,54 proc.) gyventojai.
EP narių rinkėjų sąraše šiemet buvo 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.
„Šiemet vyko penktieji Europos Parlamento rinkimai, bet pirmieji, kuriuose galėjo balsuoti jau Europos Sąjungoje gimę Lietuvos piliečiai, tai yra tie, kurie gimė po to, kai mes įstojome į Europos Sąjungą. Tokių rinkėjų turime virš 66 tūkstančių“, – teigė L. Petronienė.
EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.
VRK pirmininkės duomenimis, visi jie buvo informuoti apie galimybę balsuoti, tačiau ta teise ketino pasinaudoti iki 300 žmonių.
„Turbūt dauguma, kaip ir Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, balsuoja už savo valstybę“, – sakė L. Petronienė.
Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.
Dėl 11 europarlamentarų mandatų varžėsi 14 partijų ir viena koalicija, iškėlę 319 kandidatų.
Rinkimuose dalyvavo Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija buvo sudarę „Taikos koaliciją“.
Rinkimų rezultatai bus pradėti skelbti po vidurnakčio, kai užsidarys paskutinė rinkimų apylinkė Europos Sąjungoje.
EP narių kadencija trunka penkerius metus.
Aktyvumas ankstesniuose Europos Parlamento rinkimuose:
2019 metais – 1 mln. 332 tūkst. 20 (53,48 proc.);
2014 metais – 1 mln. 211 tūkst. 279 (47,35 proc.);
2009 metais – 564 tūkst. 803 (20,98 proc.);
2004 metais – 1 mln. 284 tūkst. 50 (48.38 proc.).
Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną.
