Europos Komisijos duomenimis, svetimos invazinės augalų ir gyvūnų rūšys yra vis svarbesnė biologinės įvairovės mažėjimo ir rūšių nykimo priežastis. Jos taip pat gali sukelti ar pernešti įvairias ligas, sugadinti infrastruktūrą, taip pat rimtai pakenkti miškininkystei ir žemės ūkiui.
„Svetimos invazinės rūšys kasmet ES padaro bent 12 mlrd. eurų žalos, o daugelis ES valstybių priverstos skirti nemažai lėšų su jomis kovoti. Dažnai jų pastangos neveiksmingos, nes šių rūšių plitimas nesibaigia ties valstybių sienomis. Todėl ES valstybių bendradarbiavimas yra labai svarbus“, – sakė Europos Parlamento pranešėjas šiuo klausimu Pavelas Pocas.
Sąrašas bus nuolat atnaujinamas
ES valstybės įpareigotos nustatyti svetimų invazinių rūšių atsiradimo ir išplitimo kelius, įsteigti stebėjimo sistemas ir numatyti veiksmų planus. Atskiri valdymo planai turės būti parengti plačiai paplitusioms invazinėms rūšims. Taip pat bus sustiprinti atitinkami patikrinimai prie ES sienų.
Bus sudarytas nuolat atnaujinamas augalų ir gyvūnų rūšių, „keliančių Sąjungos susirūpinimą“, sąrašas.
Bus sudarytas nuolat atnaujinamas augalų ir gyvūnų rūšių, „keliančių Sąjungos susirūpinimą“, sąrašas. Šių rūšių augalų ir gyvūnų nebus leidžiama transportuoti, pateikti rinkai, laikyti, veisti, auginti ar išleisti į aplinką. Derybose su ES Taryba europarlamentarams pavyko išreikalauti, kad šis sąrašas nebūtų apribotas tik 50 rūšių, kaip siūlyta iš pradžių.
Be to, EP dėka bus daugiau dėmesio skiriama rūšims, keliančioms susirūpinimą tik tam tikoms valstybėms. Rūšys, paplitusios tik viename ES regione, bus kontroliuojamos plėtojant glaudesnį tam tikrų valstybių bendradarbiavimą, kuriam talkins Europos Komisija.
Turės nustatyti nuobaudas
ES valstybės turės nustatyti pakankamas nuobaudas už šios srities reikalavimų nesilaikymą. Tam tikra komercinė veikla su invazinėmis rūšimis galės būti atliekama tik leidus Europos Komisijai, nustačius griežtą atsakomybę už galimą žalą. Europarlamentarų siūlymu taip pat bus įsteigtas patariamasis šios srities mokslininkų forumas.
Šis teisės aktas priimtas 606 EP nariams balsavus už, 36 prieš ir 4 susilaikius. Dėl jo jau neformaliai sutarta su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių jam įsigalioti.
