Europos Sąjungos (ES) vykdomoji institucija – Europos Komisija – ES teisės pažeidimų neįžvelgia, o Lietuvos valdžios atstovai pabrėžė, kad peticijos autoriai klaidina europarlamentarus.
Peticijos teikėjai Lenkijos piliečiai Tomaszas Snarskis ir Jozefas Sloma prašė išnagrinėti, ar įstatymas atitinka nediskriminavimo dėl pilietybės principą.
„Lenkų mažumos padėtis Lietuvoje blogėjo, ypač po to, kai Lietuva įstojo į ES“, – Peticijų komitete antradienį sakė T.Snarksis.
Jis skundėsi, kad lenkai Lietuvoje negali rašyti savo vardų ir pavardžių originalo kalba, o vietovardžiai turi būti rašoma tik lietuviškai. Pasak T.Snarskio, naujasis Švietimo įstatymas diskriminuoja lenkiškas mokyklas. Jo teigimu, taip pažeidžiamos ES vertybės.
Naujasis Švietimo įstatymas numato, kad Lietuvos istorija ir Lietuvos geografija tautinių mažumų mokyklose turi būti mokoma lietuvių kalba, be to, ateityje ketinama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis visiems abiturientams.
Iki įsigaliojant įstatymui, visos pamokos, išskyrus lietuvių kalbos, tautinių mažumų mokyklose galėjo vykti tautinės mažumos kalba. Pasak Lietuvos pareigūnų, tai trukdė moksleiviams gerai išmokti lietuvių kalbą ir neatitiko Europos standartų, pagal kuriuos bent 40 proc. pamokų tautinių mažumų mokyklose vyksta valstybine kalba.
Reaguodama į peticijoje išdėstytus argumentus, Europos Komisija pabrėžė, kad už švietimo sistemą ir kalbų politiką atsakingos pačios valstybės narės, o ne ES institucijos.
„(...) valstybės narės visų pirma atsakingos už mokymo turinį ir savo švietimo sistemos organizavimą, taip pat už vykdomą kalbų politiką“, – nurodo Europos Komisija.
„Atsižvelgiant į tai, reikėtų žinoti, kad peticijos pateikėjo minimos teisinės priemonės nepriklauso Europos Sąjungos teisinei sistemai“, – rašoma Komisijos atsakyme.
Posėdyje kalbėjusi Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė atmetė lenkų priekaištus, sakydama, kad Lietuvos švietimo sistema unikali tuo, kad sudaro galimybes tautinėms mažumoms įgyti išsilavinimą gimtąja kalba nuo darželio iki aukštosios mokyklos.
Pagal numatytą tvarką, gavęs peticiją, Europos Parlamento Peticijų komitetas gali paprašyti Europos Komisijos atlikti pirminį tyrimą, perduoti peticiją toliau svarstyti kitiems Europos Parlamento komitetams, o kai kuriais išskirtiniais atvejais parengti ir pateikti išsamų pranešimą Europos Parlamentui.
Tačiau Peticijų komiteto sprendimai negali būti viršesni už valstybių narių kompetentingų institucijų priimtus sprendimus, pabrėžiama Europos Parlamento interneto svetainėje.
