Pirmieji Europos prokuratūros (EP) veiklos metai parodė, kad ši institucija pateisino jai keltus lūkesčius: iš viso užregistruota ir išnagrinėta per 4 tūkst. pranešimų apie nusikaltimus, pradėti 929 ikiteisminiai tyrimai ir išduota 259 mln. eurų vertės (net keturis kartus viršija EPPO metinį biudžetą) turto arešto orderių. Nepaisant to, išlieka ir realių praktinių problemų, iš kurių svarbiausia – vis dar nepakankamas su Europos Sąjungos lėšomis susijusio sukčiavimo išaiškinamumo lygis.
Lygiai prieš metus, 2021 m. birželio 2 d. 7.00 val. užregistravus pirmąją EP bylą, buvo sukurta nauja Europos prokuratūros kovos su sukčiavimu baudžiamojo persekiojimo erdvė.
Europos prokuratūra – pagrindinis subjektas, tiesiogiai atsakingas už kovą su sukčiavimu ES baudžiamosios teisės priemonėmis.
35 Europos prokuratūros biurai 22 šalyse vykdo bendrą baudžiamojo persekiojimo politiką: daugiausia dėmesio skirti su sunkiais organizuotų grupių nusikaltimais susijusioms byloms ir siekti pagrindinio tikslo – padėti ES valstybėms narėms išieškoti padarytą žalą.
Įgyvendindama savo potencialą Europos prokuratūra norėtų, kad dalyvaujančios ES valstybės narės įsteigtų specializuotus tyrimo padalinius, kurie efektyviau atliktų tyrimus.
35 Europos prokuratūros biurai 22 šalyse vykdo bendrą baudžiamojo persekiojimo politiką
Šiuo tikslu Europos vyriausioji prokurorė pasiūlė sukurti elitinį aukštos kvalifikacijos finansinių sukčiavimų tyrėjų korpusą, kuris galėtų padėti Europos prokuratūrai tarptautiniu mastu.
Skaičiai
Iš 4 006 išnagrinėtų pranešimų apie nusikaltimus 1 921 pranešimą pateikė nacionalinės valdžios institucijos, 1 841 – privatūs asmenys, 231 – ES institucijos, įstaigos, organizacijos ir agentūros, 13 pranešimų ex officio užregistravo Europos deleguotieji prokurorai.
Europos prokuratūros pranašumas
Greitas Europos prokuratūros pranešimų apie nusikaltimus registravimas ir nagrinėjimas leidžia operatyviai nustatyti ryšius ir greičiau surasti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Tyrimų apimtis ir mastas dažnai išsiplečia per kelias šalis. Šiuo metu Europos prokuratūra turi geresnes galimybes ištirti visus galimus tarpvalstybinius bylos elementus.
Per vienus metus priimti pirmieji apkaltinamieji nuosprendžiai ir konfiskuota lėšų, o tai yra būtina tokio pobūdžio sudėtingiems finansiniams tyrimams.
Tikslas – padidinti sukčiavimo ES atvejų nustatymą
ES valstybėse narėse, įvairiose ES institucijose, organizacijose, įstaigose ir agentūrose sukčiavimo ES lėšomis atvejų išaiškinimo lygis yra nevienodas ir neretai dar per žemas. Jei sukčiavimo atvejai nenustatomi laiku, negalima atlikti efektyvaus tyrimo, patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkų, priimti nuosprendžių ir išieškoti padarytos žalos.
Vien dėl sukčiavimo PVM srityje organizuotos nusikalstamos grupuotės gali padaryti didžiulę žalą, kuri per metus gali siekti 30–60 milijardų eurų. Šie pinigai arba turėjo būti sumokėti į valstybių narių biudžetus, arba iš jų buvo tiesiog pagrobti. Tai ypač aktualu dabartinės ekonomikos kontekste, kai kova su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, galinčiomis padaryti tokią žalą vien tik sukčiaujant PVM, turi būti stiprinama.
Europos prokuratūra Lietuvoje
Lietuvoje paskirti keturi Europos deleguotieji prokurorai, jiems padeda nacionalinės prokuratūros darbuotojai.
Europos deleguotieji prokurorai Lietuvoje vadovauja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės kriminalinės tarnybos ir kitų teisėsaugos institucijų baudžiamosiose bylose atliekamam ikiteisminiam tyrimui.
Vienas iš sėkmingų pernykščių tyrimų susijęs su atveju, kuomet ES ir Lietuvos biudžetams padaryta beveik 10 mln. eurų žala.
Šie tyrimai susiję su įvairių tipologijų sukčiavimu ES, akcizų arba muito mokesčių lėšomis, aktyvia ar pasyvia korupcija, pinigų pasisavinimu, piktnaudžiavimu, dokumentų suklastojimu. Jų geografija labai plati, tyrimo veiksmai apima ne tik Europą, bet ir kitus žemynus.
2021 metais sėkmingai baigtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (ES ir Lietuvos biudžetams padaryta beveik 10 mln. eurų žala). Dviem Lietuvos muitinės pareigūnams ir dviem užsienio piliečiams, įtariamiems veikus organizuotoje grupėje, pareikšti kaltinimai, o baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.
Naujasis tarpvalstybinio tyrimo mechanizmas EP bylose leidžia ne tik greitai, veiksmingai ir efektyviai keistis ikiteisminiam tyrimui svarbia informacija, bet ir atlikti būtinus tyrimo veiksmus per kitoje šalyje veikiančius Europos deleguotuosius prokurorus.
Europos deleguotieji prokurorai glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu ES paramą administruojančių institucijų, ministerijų, mokesčių administratorių, kitų įstaigų.
Europos deleguotieji prokurorai Lietuvoje taip pat dalyvauja įvairiose darbo grupėse, rengiant Nacionalinę kovos su pinigų plovimu strategiją, teisėkūros iniciatyvose, imasi priemonių finansinės žvalgybos institucijų gebėjimams stiprinti, aktyviai dalijasi savo patirtimi ir žiniomis nacionalinių tyrėjų ir prokurorų mokymo procese.
Išsamią informaciją apie Europos prokuratūros veiklą Lietuvoje galima rasti 2021 m. veiklos ataskaitoje (anglų kalba).
