„Vadinamojo mokesčio už nesaugią, nešvarią elektros energiją idėja, iniciatyva jau buvo aptarta ir viešai. Manau, kad ji lygiagrečiai bus plėtojama“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė viceministras.
BNS paklaustas, ar toks mokestis galėtų tapti europiniu įstatymu, diplomatas atsakė: „Be jokios abejonės. Naujausios Europos Vadovų Tarybos išvados rodo, kad yra viską įmanoma pasiekti“.
Pasak diplomatų, Lietuva tarptautiniuose forumuose neformaliai bando kelti Estijos anksčiau labiau propaguotą idėją dėl vadinamojo perimetro mokesčio. Jis grindžiamas tuo, kad nesaugiose elektrinėse ir įsipareigojimų dėl kovos su klimato kaita neprisiėmusiose šalyse pagamintos elektros kainą galima dempinguoti, ir tai nenaudinga elektros gamintojams ES.
Lietuvos pareigūnai tikisi, kad toks mokestis gali prisidėti prie pastangų priešintis planuojamiems atominių elektrinių projektams prie Lietuvos sienų Baltarusijoje ir Rusijos Karaliaučiaus srityje.
Lietuva kritikuoja projektus ir sako negavusi atsakymų dėl poveikio aplinkai. Didžiausią nerimą kelia, kad objektai yra prie pat Lietuvos sienos, planuojami reaktoriai vadinami eksperimentiniais, jie gali padaryti žalos Neries bei Nemuno ekosistemai, neparengti planai avarijos atveju.
Politiškai ir ekonomiškai Karaliaučiaus bei Baltarusijos projektai laikomi konkurentais Visagine planuojamai atominei elektrinei, kurią, suradusi strateginį investuotoją, Lietuva per dešimtmetį nori pastatyti kartu su Latvija, Estija ir Lenkija.
E.Meilūnas teigia, kad iš Baltarusijos atsakymų į notoje išdėstytus reikalavimus laukiama artimiausiu metu, o jų negavus bus „įjungiami tarptautiniai mechanizmai“.
„Iki šiol nesame gavę iš Baltarusijos atsakymų į pagal tarptautines konvencijas privalomus atsakyti klausimus dėl poveikio aplinkai, pirmiausia dėl aikštelės parinkimo“, – kalbėjo E.Meilūnas.
„Jeigu atsakymai nebus patenkinami, tuomet įjungiami tarptautiniai mechanizmai, tarp jų – pagrindinės organizacijos TATENA. Tarptautinės konvencijos labai aiškiai numato, kad tuomet rašomi kreipimaisi į konvencijų vykdomuosius organus, taip pat Espoo konvencijoje numatytos galimybės kreiptis į tarptautinį arbitražą“, – sakė viceministras.
Jis pabrėžė, kad „milžiniška katastrofa Japonijoje sustiprino viso pasaulio, ypač Europos Sąjungos dėmesį, branduoliniam saugumui“.
