Antradienio vakarą H.Van Rompuy dalyvavo prezidentūroje surengtoje diskusijoje „Kokios Europos norime“, skirtoje nuo liepos prasidėsiančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.
„Jūsų šalis netrukus imsis svarbiausio vaidmens ES, jis svarbus, nes reikia išvesti Europą iš krizės, sukurti naują, rytdienos Europą. Nekantriai laukiu bendradarbiavimo su jumis šiais klausimais. ES nėra tolimas dalykas, ji paliečia kiekvieną pilietį. Europa nėra Briuselis, Europa esame mes“, – kalbėjo ES vadovas.
Jis gyrė Lietuvos pastangas išsivaduoti iš krizės. Anot H. Van Rompuy, įveikdma sunkumus, būdama narsi ir atspari, Lietuva sužavėjo daugelį.
„Atsigavimas be aukų neįmanomas“, – pridūrė jis.
Pasak svečio, krizė privertė keistis ne tik valstybes atskirai, bet ir visą sąjungą. „Tikėkimės, kad blogiausia – jau praeityje, dabar daugiausiai dėmesio skirkime ateičiai, Europa keisis ir šiuos pokyčius reikės priimti visiems kartu. Mūsų sąjunga turi tapti rojumi mūsų tautoms, naujų galimybių vieta, kurioje būtų užtikrintas saugumas visiems“, – sakė jis.
Vienas svarbiausių uždavinių, Europos Vadovų Tarybos pirmininko žodžiais, įtikinti žmones ekonomikos augimo rezultatais, tačiau tai esą gali užtrukti.
„Finansinis stabilumas grįžta į eurozoną. Tam pagrindas padėtas prieš pusmetį. Naujos priemonės atsirado kaip krizės pasekmė, jau vykdome reformas, pavyzdžiui, klojami pamatai bankų sąjungai“, – diskusijoje kalbėjo H. Van Rompuy.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu pabrėžė, kad Lietuvai „pasisekė arba nepasisekė“ ES vadovauti tokiu laiku, kai ekonominė situacija vis dar sudėtinga.
„Po kelių mėnesių Lietuva taps ne tik geografiniu, bet ir politiniu Europos centru. Pirmą kartą vadovausime Europos Sąjungos Tarybai. Tam ruošiamės labai atsakingai. Turėsime suderinti visai Europai labai svarbius ir sudėtingus sprendimus. Privalome pateisinti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą", – išplatintame pranešime cituojama valstybės vadovė.
Prezidentė išskyrė tris pagrindines Lietuvos pirmininkavimo kryptis. Pirmoji – finansinės drausmės užtikrinimas, kuris būtinas finansiniam stabilumui ES. Antroji kryptis – Europos ekonominis augimas, kuris įmanomas tik sudarius vienodas galimybes visiems europiečiams naudotis bendrosios rinkos privalumais. Trečioji pirmininkavimo kryptis – Europos atvirumas. Jis svarbus tiek rengiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, tiek ir užtikrinant, kad ES sienos būtų veiksmingai kontroliuojamos ir saugomos.
