Pasak už žmogaus teises atsakingo ET komisaro Thomaso Hammarbergo, artėjančios dešimtosios teroristinių Rugsėjo 11-osios išpuolių metinės yra proga „niūriam apmastymui“.
„JAV sukūrė plačią koaliciją siekiant greitos ir tinkamos bausmės atsakingiesiems ir siekiant užkirsti kelią panašių baisybių pasikartojimui. (...) Tragiškos nesėkmės pasireiškė ne nusiteikime veikti, bet neteisingame metodų pasirinkime. Siekiant kovoti su teroristams priskiriamais nusikaltimais, JAV vadovaujamame kare prieš terorą buvo padaryti kiti nesuskaičiuojami nusikaltimai. Daug šių nusikaltimų buvo sąmoningai ir atidžiai uždangstyta“, – rašoma pranešime.
„Europos vyriausybinės žinybos labai prisidėjo prie JAV Centrinės žvalgybos valdybos įgyvendintos antiterorizmo strategijos. Jos leido, saugojo ir dalyvavo CŽV operacijose, kurios pažeidė esminius teisinės sistemos ir žmogaus teisių apsaugos principus“, – teigia Th.Hammarbergas.
Pasak komisaro, vykdydama specialią antiteroristinę programą CŽV dažnai su vietos saugumo pajėgų pagalba sugaudavo įtariamuosius, nuskraidindavo juos į specifines trečiąsias šalis tardymui.
„Šis būdas darė įtariamuosius nepasiekiamus jokiai teisinei sistemai ir darė juos pažeidžiamus blogam elgesiui. (...) Žiūrint į praėjusį dešimtmetį matome aiškią europinio dalyvavimo giją audžiant šį tinklą. (...) Daug vyriausybių – NATO ir ne NATO narių – sudarė dvišalius susitarimus ar vykdė slaptas bendras operacijas su JAV karinėmis ir žvalgybos agentūromis“, – sako Th.Hammarbergas.
„Vyriausybės Europoje elgėsi pagal JAV norus siekiant išvengti tinkamų, o ypač teisinių tyrimų dėl pažeidimų padarytų vykdant sulaikymų operacijas. Žinia aiški – geri santykiai tarp saugumo tarnybų yra svarbesni už kankinimų ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų prevenciją“, – teigiama komisaro pranešime.
Nors, pasak Th.Hammarbergo, iki šiol Europa garantavo nebaudžiamumą šių nusikaltimų vykdytojams, „būtinas skubus permąstymas norint, kad nepavykęs kovos su terorizmu būdas netaptu liūdnu neteisingumo palikimu“.
Pasak naujienų agentūros Associated Press, kitą pirmadienį ET paskelbs komentarą apie CŽV „juodasiąs vietas“ Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje, kur, kaip manoma, slaptai galėjo būti laikomi „karo prieš terorą“ įtariamieji.
JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002-2005 metais leidosi Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta. Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti.
Vienos iš „patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.
Po parlamentinio tyrimo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, bet šiemet sausį jį nutraukė. Neseniai Generalinė prokuratūra pakartojo, kad šiuo metu pagrindų atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad pranešimus apie kalinius, jei tokių Lietuvoje buvo, gali komentuoti tik JAV pusė.
