Rezoliucijos tekstą Strasbūre veikiančiai organizacijai pateikė Seimo nariai Emanuelis Zingeris ir Kęstutis Masiulis.
„Pastarieji pranešimai apie gausius LGBT bendruomenės narių grobimus, slaptą įkalinimą, kankinimus ir žudymus be teismo Čečėnijoje yra naujas iššūkis Europos Tarybai; valstybės organizuotas tam tikros grupės masinis persekiojimas dėl lytinės orientacijos kelia didžiulį susirūpinimą, kad Europos Tarybos narėje vyksta masiniai žiaurumai. Tai skatina Europos Tarybą skubiai imtis veiksmų ir priimti rezoliuciją, kuria nurodoma atlikti specialų tyrimą šiuo klausimu“ – rašoma rezoliucijoje.
E.Zingeris BNS sakė, kad skirtingų partijų atstovai vieningai pritarė rezoliucijai. Jo teigimu, parlamentarams Strasbūre situaciją pristatė iš Rusijos atvykę žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai.
„Matome hitlerinę politiką, tai nusikaltimai žmoniškumui. Mane ypatingai sukrėtė rusų demokratų pasakojimai, kad šeimos pačios raginamos žudyti savo vaikus“, – BNS sakė E.Zingeris.
Jo teigimu, seksualinių mažumų organizacijos prašo Europos Sąjungos (ES) šalių priglausti besislapstančius homoseksualius asmenis.
Anot E.Zingerio, už homoseksualų žudymą Čečėnijoje atsakomybė krenta regiono vadovui Ramzanui Kadyrovui.
Rezoliuciją pasveikino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis pabrėžė, kad pataisas pateikė Lietuva.
„Sveikinu ETPA rezoliucijos priėmimą dėl žmogaus teisių Čečėnijoje su Lietuvos pataisomis. LGBT persekiojimas Čečėnijoje, Rusijoje, turi liautis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ministras.
47 šalis vienijanti Europos Taryba nėra susijusi su Europos Sąjunga, jos sprendimai nėra privalomi.
47 šalis vienijanti Europos Taryba nėra susijusi su Europos Sąjunga, jos sprendimai nėra privalomi. Asamblėjai atstovauja parlamentarai iš skirtingų valstybių narių, ji dažnai svarsto žmogaus teisių klausimus. Rusijos atstovų teisės buvo suspenduotos dėl Krymo aneksijos ir intervencijos Ukrainos rytuose.
Rusijos laikraštis „Novaja Gazeta“ neseniai pranešė, kad per kampaniją prieš gėjus Čečėnijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 100 vyrų, trys iš jų buvo nužudyti. Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas tokius kaltinimus neigia.
Čečėnijoje 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 1-ajame šio amžiaus dešimtmetyje vyko du separatistiniai karai, bet geležiniu kumščiu valdant R.Kadyrovui regionas buvo iš esmės nuramintas.
