Ataskaitą paskelbęs priežiūros komitetas MONEYVAL teigia, kad rizikos Lietuvoje susijusios su korupcija, šešėline ekonomika, organizuotu nusikalstamumu ir plačiai paplitusiu grynųjų pinigų naudojimu.
„Valdžios institucijos žino apie šias grėsmes ir ėmėsi žingsnių (...) pavyzdžiui, mažinant mokesčių nemokėjimą ir šešėlinę ekonomiką. Tačiau reikia daugiau pastangų siekiant sumažinti kai kurias silpnąsias vietas, ypač susijusias su pinigų plovimo veiklos tyrimu ir patraukimu baudžiamojon atsakomybėn“, – rašoma ataskaitoje.
MONEYVAL teigimu, nors šalyje yra vykdomas ne vienas sudėtingas pinigų plovimo tyrimas, ne visi jie dar baigėsi nuosprendžiais, o ir dauguma kol kas priimtų nuosprendžių yra dėl savarankiško pinigų plovimo savo reikmėms.
Pažymima, kad Lietuvoje vis dar yra neaiškumų dėl įrodymų, kuriuos reikia pateikti teismui, siekiant jį įtikinti, kad lėšos yra gautos iš nusikalstamos veiklos, dėl jos nesant teismo nuosprendžio. Potencialios sankcijos dėl šios veiklos galėtų būti atgrasančios, tačiau Lietuvoje jos dar nėra veiksmingai naudojamos.
„Aukščiausiu lygiu yra sutariama, kad nusikalstamos veiklos pajamų atėmimas iš nusikaltėlių yra vienas svarbiausių tikslų. Finansiniai tyrimai, siekiant nustatyti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, vykdomi efektyviau, jų metu laikinai areštuoto turto dydis pastebimai išaugo, tačiau konfiskuoto turto apimtys išlieka gana kuklios“, – rašoma ataskaitoje.
MONEYVAL pažymi, kad Lietuvoje buvo užfiksuoti tik du su terorizmo finansavimo veikla susiję atvejai. Nors mechanizmai tokiai veiklai identifikuoti ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn yra numatyti, tačiau būtina toliau tobulinti įgūdžius, būtinus tokiems atvejams spręsti, rašoma dokumente.
„Muitinės departamentui reikia suteikti daugiau galių sulaikant per sieną gabenamas lėšas, kad būtų galima įsitikinti, jog jos nėra skirtos pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui. Lėšų pervedimo paslaugas teikiančios įmonės taip pat turėtų geriau laikytis reikalavimų, susijusių su ataskaitų teikimu“, – teigiama ataskaitoje.
MONEYVAL vertinimu, Lietuva turi keletą efektyvių tikslinių finansinių sankcijų sistemos elementų, susijusių su terorizmo bei masinio naikinimo ginklų finansavimu, tačiau šalyje galiojanti teisinė sistema ne visiškai atitinka Tarptautinės kovos su pinigų plovimu organizacijos (FATF) standartų. Pažymima, kad taikant tikslines finansines sankcijas Lietuvoje nebuvo lėšų įšaldymo atvejų, privačiam sektoriui teikiamos informacijos nepakanka, o valdžios institucijos nėra pakankamai aktyvios įgyvendinant įsipareigojimus, susijusius su masinio naikinimo ginklų finansavimo užkardymu.
Europos Taryba yra institucija, nesusijusi su Europos Sąjunga.
