„Valstybės narės teismui nedraudžiama nei pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą, kuriuo vienai iš šalių uždraudžiama kreiptis su tam tikrais reikalavimais į šios valstybės narės teismą, nei atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti tokį arbitražo teismo sprendimą, nes šiame reglamente („Briuselis 1“ – BNS) nereglamentuojamas vienoje valstybėje narėje priimto arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas kitoje valstybėje narėje“, – rašoma trečiadienį priimtame ETT sprendime.
Toks ETT sprendimas reiškia, kad 2012 metų Stokholmo arbitražo sprendimas šalyje tikriausiai nebus pripažintas ir vykdomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS anksčiau teigė, kad net jei ETT nuspręstų, jog pagal ES reglamentą Lietuva negali atsisakyti patvirtinti arbitražo sprendimo, tai būtų galima padaryti pagal Niujorko konvenciją.
ETT sprendime taip pat nurodoma, kad spręsdama dėl arbitražo sprendimo pripažinimo, Lietuva gali vadovautis Niujorko konvencija, kuri reglamentuoja šį klausimą.
ETT sprendime taip pat nurodoma, kad spręsdama dėl arbitražo sprendimo pripažinimo, Lietuva gali vadovautis Niujorko konvencija, kuri reglamentuoja šį klausimą.
Vadovaudamasis Niujorko konvencija, Apeliacinis teismas 2012-ųjų gruodį nepatvirtino Stokholmo arbitražo sprendimo – teismas nurodė, kad pagal Civilinį kodeksą ginčai dėl įmonių veiklos tyrimo nenagrinėjami arbitraže, o valstybės galimybės kreiptis į teismą ribojimas prieštarauja viešajai tvarkai – Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui.
Galutinį žodį dėl Stokholmo arbitražo sprendimo turės tarti būtent LAT, kuris šios bylos dar nėra išnagrinėjęs.
Kilo dėl interesų
Ginčas kilo dėl Lietuvos teismuose Energetikos ministerijos inicijuoto bendrovės „Lietuvos dujos“ ir trijų buvusių jos vadovų – Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo iš „Gazprom“ bei Viktoro Valentukevičiaus – veiklos tyrimo. Ministerija prašo teismų nustatyti, ar jie tinkamai atstovavo įmonės interesams, su „Gazprom“ derantis dėl dujų kainos, o jei teismas nustatytų, jog netinkamai – nušalinti juos nuo pareigų ir įpareigoti įmonę derėtis su „Gazprom“ dėl mažiausios dujų kainos ir aukščiausios dujų tranzito į Rusijos Karaliaučiaus sritį kainos.
Stokholmo arbitražas 2012 metų liepą nutarė, kad „Lietuvos dujų“ ir jos vadovų veiklos tyrimas iš dalies pažeidė akcininkų – Vyriausybės, „Gazprom“ ir Vokietijos „Ruhrgas“ – 2004 metų kovo 24 dienos susitarimą, ir nurodė atsisakyti dalies reikalavimų, tarp jų – įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl teisingos dujų kainos.
Pateikė ieškinį 2011 metais
2011 metų rugpjūtį „Gazprom“ pateikė Stokholmo arbitražui ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad Energetikos ministerijos 2011 metų kovo 25 dienos prašymas teismui pradėti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą pažeidžia jos akcininkų susitarimą, jog visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže. „Gazprom“ prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją nutraukti Vilniaus apygardos teisme pradėtą bylos svarstymą.
Savo ruožtu Lietuva Stokholmo arbitražui yra pateikusi ieškinį, kuriuo iš „Gazprom“ prašo priteisti beveik 1,5 mlrd. eurų kompensacijos už rusiškas dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais.
Šiuo metu nė vienas iš trijų buvusių minėtų „Lietuvos dujų“ vadovų nebedirba įmonėje, o „Gazprom“ pernai gegužę 21 proc. sumažino kainą už dujas, tiektas Lietuvos įmonei 2013-2015 metais, bei pardavė turėtas „Lietuvos dujų“ ir nuo jos atskirtos „Amber Grid“ akcijas.
