Kaip praneša Seimo kontrolierius, EŽTT Lietuvai bylą iškėlusiai pareiškėjai priteisė 7 500 eurų neturtinei žalai ir 2 000 eurų teisinėms išlaidoms atlyginti, kurios turės būti kompensuotos iš šalies biudžeto.
„Šios bylos Europos Žmogaus Teisių Teisme galėjo ir nebūti, jeigu Lietuvos teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos būtų ėmusios iš esmės įgyvendinti Seimo kontrolieriaus atlikto pareiškėjos skundo tyrimo išvadas ir pateiktas rekomendacijas. Labai gaila, bet tenka konstatuoti, kad jėgos struktūroms rekomendacinio pobūdžio išvados gana dažnai didelio įspūdžio nedaro. Kaip ir šiuo atveju, Lietuvos pareigūnai geriau renkasi kelią, kuris veda į EŽTT, nei imasi taisyti savo pačių padarytas klaidas, už kurias vėliau tenka mokėti visiems mokesčių mokėtojams“, – teigia Romas Valentukevičius.
Pareiškėja, kovodama dėl savo teisių, perėjo visą Lietuvos teismų sistemą. Ji dėl žalos, galimai padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo bylinėjosi civiline tvarka.
Pasak Seimo kontrolieriaus, į jį, kaip į žmogaus teisių gynėją, kreipėsi M.Venskutė (gim. 1978 m.) prašydama atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos jos teisės, kai 2005 m. gegužės 25 d. Vilniuje, restorane, kuriame ji dirbo, ją sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, tiriantys dėl sukčiavimo iškeltą bylą, kurioje pareiškėja buvo įtariama bendrininkavimu. Kaip nustatė Seimo kontrolierius, nurodytą dieną, 10.30 val., pareiškėją iš darbovietės išsivežė VSAT pareigūnai, tačiau laikino sulaikymo protokolas buvo surašytas tik 15 valandą. Kitą dieną po apklausos pareiškėja buvo paleista.
Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, pareiškėjos skundą pripažino pagrįstu ir, įžvelgdamas VSAT pareigūnų veikoje galimos nusikalstamos veikos požymių, perdavė surinktą medžiagą generaliniam prokurorui, ragindamas organizuoti ikiteisminį tyrimą bei priimti procesinį sprendimą. Kartu Seimo kontrolierius kreipėsi į tuometinį vidaus reikalų ministrą siūlydamas įsigilinti į atlikto tyrimo metu konstatuotus VSAT prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmais padarytus pažeidimus ir imtis priemonių, siekiant ateityje išvengti panašių atvejų.
Prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija netinkamai reagavo į Seimo kontrolieriaus atliktą tyrimą ir susidariusios problemos iš esmės nesprendė. Atsižvelgdama į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmų, tačiau greitai jį nutraukė, nenustačius pareigūnų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Pačios pareiškėjos skundus prokuratūra taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėja atitinkamų prokurorų nutarimų neskundė. Tačiau ji dėl savo teisių galimų pažeidimų skundėsi įvairioms Lietuvos institucijoms, kurios, išskyrus Seimo kontrolierių, nenustatė teisės aktų pažeidimų ir pareiškėjos skundus pripažino nepagrįstais.
Pareiškėja, kovodama dėl savo teisių, perėjo visą Lietuvos teismų sistemą. Ji dėl žalos, galimai padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo bylinėjosi civiline tvarka. Pirmosios instancijos teismas jos ieškinį atmetė, nenustatęs neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, apeliacinis skundas taip pat buvo atmestas. Be kita ko, teismas nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu procesas buvo nutrauktas ne reabilituojančiais pagrindais.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad pareigūnų veiksmų neteisėtumas nebuvo konstatuotas baudžiamojo proceso tvarka. Galiausiai teismas pažymėjo, kad pareiškėja neprieštaravusi ir savo noru vykusi su VSAT pareigūnais. Aplinkybės, kad iki laikino sulaikymo protokolo surašymo pareigūnai kalbėjosi su pareiškėja dėl ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių, šio pokalbio nefiksuodami protokole, teismai nevertino kaip neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti nagrinėti, nenustatęs kasacijos pagrindų.
Galiausiai praėjusių metų gruodžio 11 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) 1 dalies pažeidimą dėl savavališko sulaikymo. Šioje byloje Vyriausybei buvo perduotas ir klausimas dėl to paties straipsnio 5 dalies (teisė į žalos dėl neteisėto laisvės atėmimo atlyginimą), tačiau EŽTT nenustatė, kad ši nuostata būtų buvusi pažeista.
