„Eurorealistas“ Petras Gražulis – ir į prezidentus, ir į Europos Parlamentą

„Vis tik ketinu dalyvauti. Pažiūrėsim, kaip seksis parašus rinkt [prezidento rinkimuose], ir tada nuo to priklausys – kaip žmonės palaikys“, – trečiadienį 15min komentavo politikas ir užsiminė, kad kandidatų sąraše turėtų būti įrašytas pirmuoju numeriu.

Pažymėjus, kad dalyvaus ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimuose, P.Gražulis nurodė, kad toks jo elgesys nėra išskirtinis.

Jeigu, neduok Dieve, nelaimei, neišrinks, tai čia toks kaip atsarginis variantas.

„Čia ne vienas Seimo narys šitaip elgiasi. Prezidento rinkimuose bus išrinktas vienas prezidentas iš visų kandidatų, o visi tikisi būti išrinkti. Jeigu, neduok Dieve, nelaimei, neišrinks, tai čia toks kaip atsarginis variantas. Europarlamentarų – ne vienas, o 11, tai jau tikimybė didesnė“, – kalbėjo politikas.

Anot jo, visuomeninio komiteto „Už Lietuvą, vyrai ir moterys, su Petru Gražuliu“ iniciatoriai buvo jo kolegos. Tarp jų – buvęs „tvarkietis“ Ramojus Girinskas.

Buvo nusprendęs trauktis iš politikos

„Mano bendražygiai mane gana ilgai įkalbinėjo, kad dalyvaučiau tiek prezidento, tiek Europos Parlamento rinkimuose. Buvau jau nusprendęs trauktis iš politikos išvis – prabūt šitą kadenciją, daugiau niekur nedalyvaut, bet dar kartą pabandysiu. Manau, turėtų kas nors išeiti“, – vylėsi P.Gražulis.

Politikas anksčiau buvo minėjęs, kad jungsis prie buvusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso inicijuoto judėjimo „Šaukiu aš tautą“, bet esą, kolegų patariamas, nusprendė kurti savo vardo organizaciją.

„Sukūriau visai atskirą. Išėjo kolegos, patarė kurti atskirą ir sukūriau atskirą“, – sakė P.Gražulis.

Kiek tiksliai narių turi jo vedamas komitetas, P.Gražulis teigė tiksliai nežinantis, bet apie 28.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Petras Gražulis

Teiraujantis, kokioms pažiūroms komitetas atstovaus – euroskeptiškoms ar proeuropietiškoms – parlamentaras atsakė: „Mano – eurorealistiškos. Aš pasisakau už tautų sąjungą, o ne už homoseksualų sąjungą Europoje. Daug yra ydų, daug yra problemų Europos Sąjungoje, ir tas problemas kelsiu. Antras dalykas – raginsiu visas šalis nekeliaklupsčiauti prieš Europos Sąjungos elitą ir naujas „nešamas vertybes“.

R.Girinskas: Europos Parlamente – ramus gyvenimo būdas

R.Girinsko teigimu, komiteto iniciatyva kilo matant, kad dabartiniai Europos Parlamento nariai, anot jo, tinkamai Lietuvos neatstovauja.

„Iniciatyva kilo iš būtinumo. Matydami, kad Lietuva šiuo metu turi 11 Europos Parlamento narių, bet pasakyti galime drąsiai, kad tinkamai nė vienas iš jų Lietuvos neatstovauja. Vien tik dalyvavimas tuose posėdžiuose, neteikiant jokių pasiūlymų, neteikiant pakeitimų, matome, kad [...] Europos Parlamento vieta – penkeri metai – [tai] galime pavadinti ramaus gyvenimo būdu“, – dėstė jis, bet pridūrė, kad „Europos Parlamento nariai negali tiek, neturi daug galių“.

R.Girinskas ir P.Gražulis su komitetu „Piliečių jėga ir teisingumas“ planavo dalyvauti ir kovo 3 dieną vykusiuose savivaldos rinkimuose sostinėje, bet Vyriausioji rinkimų komisija dėl per mažo komiteto narių skaičiaus jo registraciją panaikino.

Anot R.Girinsko, dalis šio komiteto atstovų prisijungė prie „Už Lietuvą, vyrai ir moterys, su Petru Gražuliu“ narių sąrašo.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramojus Girinskas

„Sąrašas į Europos Parlamentą dar yra tikslinamas – kandidatų sąraše gali būti visai kiti žmonės“, – apie tai, kad gali būti ne tik steigėjai, kalbėjo jis.

„Šiuo metu diskutuojame, kas eis. Diskutuojame su keliais senais politikais, tais, kurie turi daugiau politinės patirties ir galėtų geriau atstovauti piliečių interesams negu, tarkime, aš“, – aiškino R.Girinskas, teigęs, kad pats sprendimo dėl dalyvavimo dar neturi.

Komitete – „nusipelnę“ asmenys

„Stengiamės suburti tokių jau daugiau, kaip sakyti, ne profesionalų, o nusipelniusių žmonių komandą“, – sakė jis.

Klausiamas, ar komiteto atstovai bus euroskeptikai ar proeuropietiški, R.Girinskas pasirinko pirmąjį variantą.

„Daugiau euroskeptikai. Tokia terminologija yra gana nauja ir galbūt negalima būtų apibrėžti [...]. Politologiškai tai nevertėtų vartoti taip, aš manau. Mes tradicinėms vertybėms, su kuriomis gyvename, atstovaujame, tai mes daugiau esame euroskeptikai.

Mes daugiau būsime euroskeptikai. Aišku – už vieningą ir stiprią Europą, išlaikant kiekvienos šalies savitumą.

Kaip jūs žinote iš Petro Gražulio citatų, jis kai kurioms Europos vertybėms tikrai nepritaria. Europa labai įdomus darinys. Nėra ta Europa tokia vienalytė, kad galima būtų pasakyt, kad visi vienodai geri, ar visi vienodai blogi. Tos tradicijos, tradicijų skirtumai sukuria vienokias tradicijas ir iš to kylančius įstatymus [...]. Reikėtų galbūt Europą laikyti ne kaip vieną valstybę, o daugiau kaip federatyvinę santvarką kaip yra Jungtinėse Valstijose. Čia tik pas mus išversta blogai – valstybės. Yra Jungtinės Amerikos Valstybės.

Mes daugiau būsime euroskeptikai. Aišku – už vieningą ir stiprią Europą, išlaikant kiekvienos šalies savitumą“, – kalbėjo R.Girinskas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Sąjunga

Euroskepticizmo apibrėžtis

Paklausus, ar euroskepticizmas ir vieninga stipri Europa vienas kitam neprieštarauja, jis tikino, kad ne.

„Euroskepticizmas nėra tai, kad reiktų išdarkyti Europą. Nesupraskite neteisingai. Nėra išvis politologinio apibrėžimo, kas yra euroskeptikas. Ir kur yra riba tarp euroskeptiko ir proeuropiečio“, – dėstė R.Girinskas ir galiausiai nutarė, kad šių žodžių nereikėtų vartoti, nes jie tik sukiršina visuomenę.

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 26 dieną. Juose ketina dalyvauti 8 visuomeniniai komitetai ir 14 partijų.