„Noriu visų pirmos Biržiškų gatvės 11-ojo namo laiptinės gyventojų vardu kreiptis į jus, kadangi esame apimti didelės panikos. Laiptai laiptinėje, atrodo, kad kabo ore. Vakar (liepos 23 dieną – aut. past.) buvo atėjęs apžiūrėti „Būsto valdos“, administruojančios daugiabutį, techninis darbuotojas, tačiau šiandien išgirdome, kad jie nežino, ką daryti. Situacija, atrodo, blogėja valandomis, o jie negali niekuo padėti, net informuoti gyventojų, kad jiems iškilęs pavojus.
Šiandien (liepos 24 dieną – aut. past.) rašiau raštus į atsakingas institucijas. Statybų inspekciją, Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyrių, tačiau dar nesulaukėme jokio atsako“, – tokio pirmojo laiško iš skylančio daugiabučio gyventojos Lauros Jackevičienės 15min sulaukė liepos 24 dieną.
Kaimynas išvertė atraminę sieną
15min žurnalistė dar tą pačią dieną nuvyko į vietą. Ją pasitikusi Laura aprodė ne tik skylančio namo plyšius laiptinėje, bet ir savo butą ketvirtajame aukšte bei kaimynės būstą penktajame. Žvelgiant į atsivėrusius plyšius laiptuose, grindyse, lubose bei sienose, išties darėsi nejauku. Pastovėjus ilgėliau tyloje, buvo galima girdėti, kad daugiabutis juda. Bet kada galėjo nukristi dar vienas tinko gabalas. Rodos, jog dalis namo – viena laiptinė, tiesiog pradėjo atsiskirti nuo likusios dalies. Daugiabučio fasado sienose matėsi trūkstančios siūlės, jas bandyta tinkuoti.
„Ši situacija susiklostė dar prieš ketverius metus (situaciją šiame name 15min aprašė dar 2015 metų rugsėjį – aut. past.), kai kaimynas pirmajame aukšte, nepasitaręs su niekuo, negavęs gyventojų pritarimo, nepadaręs projekto, išvertė atraminę sieną. Ir po pusmečio prasidėjo...
Kalbėta ir apie tai, kad namas neturi drenažo sistemos, vanduo, esantis po juo, vis paplaudavo pamatus. Plyšys vis didėjo, o pastaruoju metu jis tapo didžiulis. Atrodo, kad laiptai laiptinėje kabo, krenta tinko gabalai, į tuos plyšius jau galima ranką įkišti, pradėjo nebeužsidaryti šarvuotos durys, medinės iš viso išėjo iš vietų“, – situaciją name nupasakojo Laura.
Gyventojai tuomet kartu su būsto administratoriumi „Būsto valda“ užsakė ekspertizę. Norėta įvertinti namo būklę, ar jame dar galima gyventi. Buvo parengtas techninis projektas, kaip reikia sustiprinti skylantį pastatą. Visa tai atsiėjo 17,5 tūkst. eurų. Gyventojai patys ėmė tinkuoti plyštančias namo siūles.
Daugiabutis, pasak Lauros, jau prieš keletą metų buvo pripažintas avarinės būklės. Kauno miesto savivaldybė net planavo evakuoti dešimties butų gyventojus – perkelti juos į savivaldybei priklausančius butus, tačiau laisvų taip ir neatsirado.
„Buvo nuspręsta stiprinti pamatą, įvesti drenažą. Kiek žinau, atraminę sieną išgriovęs kaimynas buvo įpareigotas atstatyti tą laikančiąją siją. Bet ar tai padarė, nežinome. Dokumentus susitvarkė. Su mumis nebendradarbiauja, atsakomybės kratosi. Norėjome daryti ir namo renovaciją, tačiau atvykę BETA (Būsto energijos taupymo agentūra – aut. past.) atstovai paaiškino, kad kol jis yra avarinės būklės, renovacija negalima“, – į kokią sudėtingą situaciją pakliuvo, paaiškino gyventoja.
Plyšys tik didėjo
Iš pradžių, anot jos, plyšimai buvo regimi tik viršutiniuose aukštuose – butuose ir laiptinėje, ant daugiabučio fasadinės sienos. Dabar jau jie pasiekė ir pirmąjį aukštą. Su akivaizdžiomis problemomis susiduria tik viena laiptinė – vienas pastato kampas.
„Tikrai nesėdim rankų sudėję. Vien savivaldybėje gal keturi posėdžiai vyko, bet galiausiai viskas palikta likimo valiai. Baisu jau dėl vaikų darosi. Mes net persikraustėme į kitą kambarį miegoti, nes aname bet kada gali tinko gabalas nukristi. Į atsivėrusius plyšius putų purškėme, kad šaltis neitų. Strypai net pas mus per sieną išlindę. Labiausiai baugina laiptai, kaip jie sujungti yra, ar neatsiskirs.
Net nežinome, kas darosi su stogu – ar jis irgi plyšta. Nebuvome užlipę. Pastarąją savaitę situacija labai pablogėjo. Pastebėjome, kad kai karšta, kai įvyksta temperatūrų svyravimai, tuomet plyšys didėja. Ar kai liūtis praeina. Dar tą geležinkelį tvarkė. Vibracija net namie jautėsi. Tai galėjo ir namą išjudinti. Nusipirkom butus čia, ir ką turim...“ – skundėsi Laura.
Ji aprodė ne tik savo, bet ir kaimynės penktajame aukšte butą. Pasirodo, vieną dieną medinės kaimynės lauko durys ėmė ir tiesiog atsidarė. Kaip 15min pasakojo šalia gyvenanti moteris, savaitgalį ji pastebėjo, kad kaimynės durys praviros. Vidinėse duryse buvo paliktas įkištas raktas. Ji jį ištraukė ir paliko raštelį, kur raktą galima rasti, nes tuo metu kaimynė buvo išvykusi.
„Įsivaizduojate, užrakini duris, išvyksti savaitgaliui, o grįžęs randi jas praviras. Tvarkė kaimynė dabar, nes nebeužsidaro. Pažiūrėkit, koks tarpas“, – stebėjosi dar viena penktojo aukšto gyventoja.
Moteris prisipažino kaskart besimeldžianti, kad jei kas įvyks, jos tuomet nebūtų namuose.
„Aną naktį kažkas kaip krito... Didžiulis smūgis. Rodos, metalas skilo. O iš tikro laiptinėje tinko gabalas nukrito“, – apie nuolatinę baimę prakalbo Biržiškų gatvės 11-ojo namo gyventoja.
Laura informavo, kad šiuo metu anksčiau paruoštas techninis projektas yra peržiūrimas. Jai pikta, kad institucijos tyli jau antra para.
„Ką mes žinome, gal bėgti iš čia jau reikia. Galėtų atvykti ir įvertinti situaciją žinovai. Niekas nereaguoja. Antrame aukšte kaimynė pasidarė remontą neseniai, kad paslėptų plyšius, vėl plyšo. O kaip su dujų vamzdžiais? Jei juda namas ir jie gali būti pažeisti“, – tikino Laura.
Daugiabutis evakuotas
Liepos 25-ąją prie Biržiškų gatvės 11-ojo namo susirinko visos specialiosios tarnybos. Atvyko ir pats „Būsto valdos“ direktorius, namo administratorius, Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus atstovai, elektrikai, atjungę daugiabutyje elektrą, dujų avarinės tarnybos darbuotojai, ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai, medikai. Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 specialiąsias tarnybas iškvietė namo gyventojai.
Atvykę ugniagesiai gelbėtojai nusprendė evakuoti viso namo gyventojus. Daugiabutis aptvertas STOP juosta. Policijos pareigūnai padėjo šeimoms išnešti lauk mažus vaikus.
„Apžiūrėtos trys laiptinės, 22 butai, evakuoti 36 žmonės. Kitų butų šeimininkai neatidarė durų – galbūt yra darbuose. Prieštaraujančių nebuvo. Vieną žmogų policijos pareigūnai išnešė su kėde. Tie butai, kurie apžiūrėti, pažymėti. Fiksavome atitrūkimus, konstrukcijų pažeidimus. Koks jų lygis, ar yra pavojus gyventojams, spręs statybos priežiūros specialistai“, – teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Erikas Baltrimavičius, šalia daugiabučio įkūręs savo pajėgų štabą.
„Būsto valdos“ atstovai bandė susisiekti ir su galimai nelegaliai atraminę pertvarą savo bute išvertusiu namo gyventoju, tačiau jis atsakomybės neprisiėmė, atvykti ir įleisti tarnybų atstovų bei ekspertų į vidų nepanoro, tikino, kad viskas – dėl paplautų daugiabučio pamatų. Perspėtas, kad gali reikėti įsilaužti į vidų, atsakė: „Laužkitės.“
Į vietą iškviestas nepriklausomas ekspertas, kuris gali įvertinti namo būklę, ar gyventojams saugu į jį sugrįžti.
Eksperto sulaukta apie 14 valandą. Apžiūrėjęs namą, jis tarėsi su visų tarnybų atstovais, ką daryti.
Remontuoti neleido patys gyventojai?
Kaip teigė vietoje ketvirtadienio popietę buvusi „Būsto valdos“ atstovė spaudai Jolanta Venskutė, situacija su „skylančiu“ namu būsto administratoriui jau seniai buvo žinoma.
„Tikrai nėra taip, kad šiandien mes pamatėme problemą. Ji kilo dar 2015 metų rudenį, kai vieno buto savininkas savavališkai atliko buto remontą. Išgriovė jis laikančiąsias sienas, neinformavęs apie tai gyventojų, nesusirinkęs parašų, neparengęs projekto. Vėliau jis juos gavo, kapitalinį remontą pabaigė. Tačiau namo konstrukcijos buvo pažeistos. Jau tuomet atlikta ekspertizė parodė, kad daugiabutis yra avarinės būklės. O pastarąją savaitę pradėjo deformuotis jis stipriau. Iki to laiko namo administratorius ėmėsi daugybės veiksmų, su gyventojais buvo kontaktuojama nuolat. Susirinkimai gal 5 organizuoti“, – tikino „Būsto valdos“ atstovė.
Norint sutvarkyti daugiabutį, anot jos, prireiktų apie 200 tūkst. eurų. Tuomet, kai buvo atlikta ekspertizė, kalbėta apie 133 tūkst. eurų, tačiau gyventojai, anot J.Venskutės, prieštaravo parengtam projektui, numatytoms sumos, tad nebuvo įmanomas ir pats remontas.
„Buvome suradę ir rangovą, kuris galėtų tuos darbus atlikti, tačiau sulaukėme iš gyventojų pasipriešinimo. Iki šios savaitės situacija nebuvo tokia kritinė. Atvažiuoja mūsų iškviestas nepriklausomas ekspertas, jis įvertins pastato būklę. Dabar jau gyventojai yra evakuoti. Paaiškės, kuriam laikui. Darbus organizuosim prievartos būdu, nebekreipdami dėmesio į gyventojų nuomonę“, – patikino J.Venskutė.
Paklausta, o ką apie visa tai mano atraminę sieną išvertęs gyventojas, ji patikino, kad „Būsto valdos“ darbuotojų jis į butą neįsileidžia, atsakomybės neprisiima. Šiuo metu jame gyvena nuomininkė, kuri dabar darbe.
„Kartu su tarnybų atstovais skambinome jam ir šiandien. Prašėme įsileisti, o jis nelinkęs to daryti. Tik su teismo įpareigojimu, manau, įeisime“, – situacijos keblumą nupasakojo J.Venskutė.
Anot jos, daugiabučio pamatai paplaunami taip pat dėl to, kad vienas iš gyventojų atliko neteisėtus darbus. Egzistuoja ir drenažo problema.
„Prašėme savivaldybės bendradarbiauti, prisidėti papildomai, skiriant lėšų šio namo remontui. Savivaldybė buvo sutikusi, bet, kaip minėjau, su gyventojais neradome sutarimo“, – teigė J.Venskutė.
Verdiktas: gyventojai į namus negrįš mėnesį
Papildyta 15.11 val. Daugiabutį apžiūrėjęs statybų ekspertas Jurgis Ražaitis teigė, kad laiptinės aikštelės slenka nuo atramų. Pastaruoju metu, pasak jo, postūmis padidėjo centimetru.
„Šiuo metu visa tai gali būti susiję su geležinkelio tiesimo darbais, atliekamais šalia. Didelė vibracija. Deformacijos suintensyvėjo. Rizika yra, kad tos aikštelės gali nuo atramų nuslysti. Griūtų visa laiptinė. Jei pradėtų griūti nuo viršaus, griūtų per visus aukštus. Žmonėms pavojinga ten vaikščioti. Jei deformacija didės, griūtis įvyks. Šiaip tokios konstrukcijos namai taip lengvai nesugriūva, bet laiptinė yra jautri. Nusprendėme laikinai paramstyti tas laiptinių aikšteles“, – anksčiau gyventojos Lauros išsakytas mintis patvirtino ekspertas.
„Vienos laiptinės gyventojai į namus negalės grįžti mėnesį“, – išvadą pateikė J.Ražaitis.
Anot jo, gyventojai į namus bus įleidžiami tik tam, kad pasiimtų daiktus. Visos komunikacijos šiuo metu yra atjungtos. Vienos laiptinės gyventojai į butus grįžti negalės, kol nebus sustiprintos laiptų aikštelių konstrukcijos.
„Dalykas neįprastas, tad pasakyti, kiek laiko truks deformacijų sustiprinimai – sudėtinga. Projektas, kaip likviduoti avarinę būklę, yra parengtas, bet jis nekokybiškas. Parašėme pastabas, bet iki šiol jis nepatvarkytas. Vienos laiptinės gyventojai į namus negalės grįžti mėnesį“, – išvadą pateikė J.Ražaitis.
Jo teigimu, visa ši situacija susiklostė dėl to, kad 2015 metais viename bute buvo išardyta dalis vidinės laikančiosios sienos, panaikintas ryšys tarp lauko sieninių plokščių ir vidinės plokštės. Dėl to visų aukštų apkrova persidavė į lauko sieną. Kiti veiksniai deformacijai taip pat galėjo turėti įtakos – viename pastato kampe plaunamas pamatas.
Viena moteris išvežta į ligoninę
Išgirdę eksperto verdiktą, gyventojai reagavo įvairiai. Ne vienam pakilo kraujospūdis.
Kaip 15min teigė anksčiau jau kalbinta gyventoja Laura, vienai kaimynei, sužinojus, kad negalės grįžti į namus, pasidarė bloga. Garbaus amžiaus moteris išvežta į ligoninę.
„Kai kurie mūsų net nevalgę. Nespėjome pasiimti daiktų, net pinigų. Mano šeimai pasisekė – sutarėme su kaimynais kitoje laiptinėje, kad priims mus. Kitiems juk leidžiama grįžti į butus, tik mūsų laiptinės gyventojams ne. Kur dėsis kiti namo gyventojai? Savivaldybė veža juos į Krizių centrą, lyg Panemunėje“, – 15min teigė Laura.
Papildyta liepos 26 dieną. Kaip 15min dieną po įvykio teigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyriaus specialistas Ričerdas Indrašius, inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, neatlieka pastatytų statinių būklės įvertinimo bei statinio naudojimo priežiūros.
Pasak jo, Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 nustatyta, kad statinio naudojimo priežiūra yra viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
Vadovaujantis tuo pačiu įstatymu, pastatytų gyvenamųjų namų statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.
„Konkrečiu atveju dėl pastatyto ir naudojamo pastato būklės, savivaldybės paskirto namo administratoriaus veiksmų, pastato naudojimo priežiūros (tarp jų ir dėl paklausime keliamų klausimų) turėtų atsakyti statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas – Kauno miesto savivaldybės administracija“, – paaiškino R.Indrašius.
