Tai antradienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae – Sinodas atstovai.
„Radvilų palaidojimas buvo paskutinis lašas, perpildęs taurę. Mūsų parapijiečiai klausia, kodėl įvyko tokios iškilmės. Mes jaučiamės ir pažeminti, ir įskaudinti, ir įžeisti, nes Radvilos buvo palaidoti kaip bedieviai", – teigė Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos prezidentė Renata Bareikienė.
Premjero sprendimas buvo daugiau nei keistas, kad Radvilos bus laidojami tik valstybiniu būdu, be dvasininkų patarnavimo, – tvirtino Renata Bareikienė.Anot R.Bareikienės, dėl neva susiskaldžiusios evangelikų reformatų bažnyčios speciali perlaidojimo komisija likus kelioms dienoms iki iškilmių dėl ceremonijos eigos kreipėsi į ministrą pirmininką Andrių Kubilių, kuris esą nusprendė, kad Radvilos bus laidojami nepatarnaujant evangelikų reformatų kunigams.
„Premjero sprendimas buvo daugiau nei keistas, kad Radvilos bus laidojami tik valstybiniu būdu, be dvasininkų patarnavimo“, – tvirtino R.Bareikienė.
Unitas Lithuaniae – Sinodas generalinis superintendentas Rimas Mikalauskas tvirtino, esą evangelikai reformatai iš esmės nėra susiskaldę, tiesiog egzistuoja ginčai bendruomenės viduje, kuriuos bažnyčia išspręs pati. Superintendento teigimu, dėl tokio požiūrio jie jaučiasi ignoruojami.
Konfliktas tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae – Sinodas, vadovaujamos R.Mikalausko, ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, kuriai vadovauja Algimantas Kvedaravičius, tęsiasi nuo 2002 metų. Valstybė pripažįsta abi evangelikų reformatų religines bendrijas kaip tradicines.
LDK didikų Radvilų giminės atstovų palaikai Dubingių piliavietėje Molėtų rajone iškilmingai perlaidoti šeštadienį.
Žinomų didikų palaikai Dubingiuose rasti 2004 metais. 2004–2007 metais antropologai, istorikai, menotyrininkai ir archeologai bendromis pastangomis identifikavo 8 Radvilų giminės atstovų palaikus: LDK kanclerio, Vilniaus vaivados bei Livonijos vietininko, Liublino unijos priešininko, faktiškai nevainikuoto Lietuvos karaliaus Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos-Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mikalojaus Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Mikalojaus Radvilos (M.R.Rudojo vaikaičio), Jonušo VI Radvilos ir Anos Sobkovnos (Kristupo Radvilos Perkūno pirmosios žmonos).
Radvilų giminė – viena iš įtakingiausių šeimų Lietuvos istorijoje. Ši giminė turėjo įtakos politiniam ir kultūriniam valstybės vystymosi procesui, o su jų paremta Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčia siejamas baroko atėjimas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Mikalojus Radvila Juodasis, perėjęs į kalvinistų tikėjimą, tuo siekdamas Lietuvą atriboti nuo katalikiškos Lenkijos ir pravoslaviškos Rusijos įtakos, padėjo šalyje šalia katalikų įsitvirtinti evangelikų reformatų bažnyčiai.
